Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

15min.lt konferencijoje – grupė „Liūdni slibinai“ (nuotraukos, video)

Grupės „Liūdni slibinai“ albumo viršelio fotosesija
Rasos Jonaitienės nuotr. / Grupės „Liūdni slibinai“ albumo viršelio fotosesija
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Į visus skaitytojų klausimus pirmadienį sutiko atsakyti ir savo esybę atverti jaunų aktorių grupė „Liūdni slibinai“.

Trys aktoriai – Dominykas Vaitiekūnas (D.), Aistė Lasytė (A.) ir Vaidas Kublinskas (V.) – į 15min.lt redakciją atvyko ypatinga proga. Jau antradienį pasaulį turėtų išvysti pirmas ilgai lauktas ir gerbėjų reikalautas jų „Albumas, raginantis tautą“. Jo viršelyje visi trys aktoriai nusifotografavo nuogi ir atviri savo klausytojams.

– Kas paskatino sukurti šią grupę? (Ernestas)

V.: Paskatino bendras tautos poreikis, jautėme, kad to reikėjo. Kurti nereikalingus dalykus yra beprasmiška.

– Sveiki, liūdni:) Kur gyvena Jūsų mūzos? (PaiMuTano)

V.: O kaip taviškės? Mūsų? Nieko. Gyvos.

– Aiste, kuri pižama tavo mėgstamiausia? (Daukantė)

A: Neturiu pižamos.

V.: Jos mėgstamiausia – su taškiukais, gavo iš mūsų dovanų.

A.: Neturiu tokios.

– Slibinukai, tai kiek jau turite tų nuotraukų, kur jūs nuogi? (Aidas)

V.: daugiau negu pievoje gėlių, po penktos praradome prasmę skaičiuoti, nes tai jau tapo kasdienybe, rutinos dalimi.

– Labai labai svarbus klausimas, kuris kankina mane jau labai seniai. Na, kai pirmą kartą išgirdau jūsų atliekamą dainą apie futbolo kamuoliuką. Tai vis dėlto, ar padovanojo jam kas sparnus? (Jolita)

D.: per vieną koncertą taip.

A.: Ne per vieną.

V.: Buvo padovanotos kokios trys poros sparnų, darytos menininkų, bet kiek kamuolys bandė skristi, tiek nepavyko. Laukiam tokių sparnų, kaip Ikaro, kad galėtų skristi.

– Sveiki gyvi, mielieji žmonės. Noriu paklausti, ar kada bus kuriama daina apie mistinę būtybę pianiną-ne žmogų??? (Pundžius)

D.: Taip, Jonai, mes ateity tai padarysime. Pundzių pakviesime į savo dainos pristatymą.

– Kada bus daina apie morką, kuri mašiną turėjo? (Paulius)

V.: Pauliau, jau matau, esi kažką įdomaus parašęs.

D.: Siųsk dainą į info@trupeliudi.lt.

V.: Visi, ką esate prasmingo parašę, siųskit mums, kitokiais tekstais nevarginkite.

– Kokios emocijos jums kyla, kai prieš ar po koncerto prie jūsų pribėga nepažįstamas verkiantis žmogus ir spaudžia ranką, dėkoja? (Pranas)

D.: Tai nuoširdus gestas, kuris patvirtina faktą, kad mūsų kūryba nėra bevertė.

– Kas įsimintiniausio kaip grupei yra nutikę per šiuos kelerius egzistencijos metus? (Pranas) 

D.: Ojojoj... Rankšluostis sudegė...

V.: Čia tau įsimintiniausias. Aš koncerto metu gavau ananasą.

D.: „Laptopas“ nukrito. Netyčia nukrito.

A.: Aš numečiau.

D.: Tiek visko atsitiko, kad sunku prisiminti. Mes išleidome albumą – kiek tam reikėjo sveikatos...

V.: Viskas dar ateity – viskas pagal planą, nenukrypstant nuo maršruto.

– Kokie atlikėjai, poetai ar kitokio plauko žmonės kiekvienam jūsų imponuoja labiausiai? (Pranas)

A.: Vaidui – Maironis, Dominykui – Radauskas.

D.: Man šiek tiek Dantė, Geda ir tos kitos moterys poetės.

– Eitumėte kartu į mišką ar į medžioklę? (Pagauti minties liūdnos) (Balionėlis)

V.: Atsakymas: kai valgyti nori, padarai bet ką.

– Papasakokite liūdną anekdotą. (Gedas)

V.: Skrido musė ir atsitrenkė į langą. Jai skaudėjo.

– Koks bus jūsų pirmas albumas? Ar jus jis džiugina? (Natalija)

V.: Jis bus juodas ir naudingas. Naudingas tūlam lietuviui, giminaičiams, draugams, antroje vietoje – gerbėjams, trečioj –  konkuruojančioms grupėms.

D.: Bus skirtas kiekvienam į priekį einančiam žmogui, nebijančiam atsikratyti senų nuostatų.

– Koks tas jūsų, aktorių, laisvalaikis? (Vikčius)

Visi: (juokiasi).

A.: Ką tai reiškia?

– Laba diena, „Liūdni slibinai“, norėjau pasiteirauti, ar jūs jau jaučiatės esanti rimta grupė? Ir išvis kaip jūs jaučiatės? (Tikiuosi plataus, aiškaus, logiško, rimto atsakymo) (Agnė)

V.: Prieštarauju klausimo daliai „ar jau?“ O kada mes nesijautėme? Mes visada buvome rimta grupė. Kodėl? Sunku pasakyti. Vieną dieną žmogus valgo koldūnus, kitą dieną jis valgo varškės apkepą, nors jam patinka koldūnai. Jis sako, kad gal kitokio maisto norėjo, bet jis iš tikrųjų nežino. Nežinome ir mes.

– Kodėl jūsų trijulė pasivadino „Liūdni slibinai“? Man asmeniškai jūs netokie jau liūdni ir tuo labiau nepanašūs į pasakų herojus slibinus. (Vytautas)

V.: Tas žodelis „asmeniškai“... Asmeniškai man irgi geriau Gedimino pilis atrodytų apvali ir mėlyna. Negalime nueti į egocentrizmą, turim galvoti apie tai, kas svarbu visiems.

D.: Tai pavadinimas pasirinko mus, ne mes jį.

– Klausantis jūsų „dainuojamosios poezijos“, man visai nėra liūdna. Gal aš nesveikas ir nežinau, kas yra liūdesys? (Vytautas)

V.: Tiesiog gal dar, kolega, esate per jaunas, sužinosite tai po metų, kitų. Pagyvenkite spalvingoje, nekaltoje, blogio nepažįstančioje jaunystėje. Nežinote – nesijaudinkite. Barzda nedygsta – nereikia pešioti.

– Ar dainos marazmai jus „veža“? (Vytautas)

D.: Kas?

V.: Taip. Čia gal mus kažkas pavežė, tik mes jų nepažįstame. Gal tie, kur nuo Ukmergės?..

– Mieli „liūdniausieji“, ar daug autografų per gyvenimą išdaliję esate ir ar daug nuolatinių gerbėjų prisigaudėte? Laaabai tikiuosi, kad gerbėjų vis daugės ir daugės, o jūs vis liūdnesni ir liūdnesni darysitės. Ačiū už liūdesį. (Urtė)

V.: Taip. Malonu, kai žmogus ir paklausia, ir iškart atsako.

– Mieli „slibiniūkščiai“, kas jus pastūmėjo liūdinti ir taip liūdną Lietuvos tautą? Ir ar lietuvių tautai to liūdnumo ne per daug? (Povilas)

V.: Kokių mes gražių epitetų sulaukiame. Džiaugiuosi gerbėjais, kurie vartoja visą lietuvių kalbos arsenalą.

D.: Kai mane vadina mažybiniu vardu, man darosi koktu.

V.: Pastūmėjo vidinė motyvacija; Lietuva nėra per liūdna.

– Kai kuriuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose atrodote nuogi. Ar taip tikrai buvo? Jei taip (net jei ir ne), tai ar nenužiūrinėjote viens kito, kol kolegos nematė? (Julita)

Visi: (Juokiasi.)

V.: Ten tikrai taip nebuvo, visi kūnai pripiešti. Ten ne Aistės, o Jennifer Lopez, ne Dominyko, o Tomo Cruise'o, ne mano, o Bobo Marley kūnai.

– Noriu paklausti, iš kur visi trys esate tokie talentingi? Iš kur tiek energijos ir noro „pakeisti pasaulį“? Paprasti klausimai, o kokie bus atsakymai? (Edita)

V.: Iš gimtosios Lietuvos, iš didvyrių žemės. Ačiū už įvertinimą. Pirmas toks svarus įvertinimas.

– Kodėl nusprendėte, kad metas pasėti liūdesio sėklą Lietuvoje? Juk lietuviai ir taip visada ir viskuo skundžiasi. (Gabrielė)

V.: Skundas nėra tapatus liūdesiui. Skųstis  reiškia norėti pralinksmėti. Liūdesio nėra per daug – liūdnas žmogus nebesiskundžia. Liūdnas žmogus dirba, kad būtų geriau.

– Kuris grupės narys turi didžiausią talentą liūdinti tautą? (Gabrielė)

A.: Aš, aš, aš turiu.

D.: Mes leidžiame kai kuriems žmonėms jaustis taip, kaip jie nori. Čia apie mūsų grupės moterį.

– Kaip laisvalaikiu vaduojatės iš džiaugsmo gniaužtų? (Gabrielė)

D.: (Juokiasi.) Džiugina tokie klausimai.

– Interviu sakėte, kad mėgstate pyragus. Kokius? :) (Gabrielė)

V.: Kad būtų valgomi.

A.: Su kremu.

D.: Aš mėgstu „Napoleoną“.

– Gal jums reikia dar vieno „liūdno slibino“ ar „liūdesio angelo“? (Ozas) 

V.: Taip, o ką jis moka daryti? Gal aukštyn kojomis groti fortepijonu?

– Ar jums tarpusavyje visada taip linksma? Būna nekalbadienių? (Zigzagas)

V.: Būna nekalbadienių, o kad būtų linksma, tikrai ne. Kur ugnis – ten ir gaisras, o kur gaisras – ten visada yra problemų...

– Kodėl Aistė tokia nekalbi? Ar ji gali papasakoti apie save? (Magdė)

A.: Aš norėčiau už save pasakyti. Jie neleidžia man kalbėti...

V.: Ji gali, bet tikrai drovisi. Ji pasižadėjo tylos įžadams trejiems metams, kad galėtų išmokti kalbėti, nes iš jos burnos sklinda nerišlus tekstas. Blogas žodis blogiau nei smūgis per veidą, jis gali sužaloti.

– Sveiki, esu jūsų gerbėja. Man labai patinka jūsų muzika ir dainos. Jūs esate labai originalūs, linksmi, kupini energijos. Norėjau paklausti: kaip jums tai pavyksta? (Gintarė)

V.: Nežinom. Paklausk gėlės, kaip ji pražysta, nieks nežino.

D.: Čia iš pono Dievo „lockos“.

A.: Aš žinau, bet negaliu sakyti.

– Ar jūsų grupėje egzistuoja kažkokia moterų priespauda? Nebijote feminisčių atakų? (Rimas)

V.: Jokios priespaudos nėra. Mes patys su Dominyku feministai, moterys – daug šaunesnis sutvėrimas nei vyrai. Jos lygios visiškai ir negali būti diskusijos šiuo klausimu. Vyrai būna stipresni fiziškai, bet moterys šaunesnės ir dėl to susilygina.

– Sveiki, ar nebepritrūksite Kalėdų Senelio šokio judesių, kai kitą kartą netikėtai dings elektra Jūsų pasirodymo metu (kaip atsitiko Sostinės dienų metu)? Nors jie ir buvo nepakartojami (net neįsivaizduoju, iš kokios egzistencinės terpės juos ištraukėte), norėjosi dar, dar ir dar trupučio :) (Tomas)

D.: Tobulinsimės.

V.: Ačiū Dievui, pasaulyje yra ne tik Kalėdų Senelio personažas, yra ir Vėlykų Bobutė, drakonai... Galima eiti tolyn į priekį, reikia tik kitokių kaukių.

– Kokia buvo pirmoji šovusi mintis (kaip išsisukti iš padėties) per Vilniaus sostinės dienas vykusį koncertėlį, kai dingo elektra? :) P.S. Puikiai išsisukote. (Eglė)

V.: Pirmoji šovusi mintis: dingo elektra.

D.: O kadangi mes mokame suktis – to mokausi nuo 13 metų, –  išsisukome. 

A.: Man pirmoji mintis kilo: o kodėl nebegroja?

– O gražiuoji, nuostabiuoji, nepakartuojama princesė nebijo gauruotų slibinų? (Ozas)

A.: Bijo! Ir labai bijo!

V.: Visų pirma ji – ne princesė. 

A.: Aš princesė nuo tada, kai jūs tapote gauruotais slibinais...

– Vakar susipykau su žmona, išvarė mane iš namų, sakė, kad su slibinu tikrai negyvens! Ką man dabar daryti? (Ozas)

D.: Keisti žmoną.

V.: Problema yra ta, kad jie susipyko. Tai tegul susitaiko. Jeigu čia kaltinimas mums, mes tikrai nesiruošiame su jūsų žmona gyventi. Mes į tokias avantiūras nelendame ir kol kas turime kur gyventi.

– Ar tiesa, kad jus koncertavote Baltuosiuose rūmuose? (Ozas)

D.: Iš kur jie žino? Obama jau pasakė... Kaip greitai plinta informacija per Atlantą...

V.: Tai buvo slaptas koncertas. Mes nusprendėme pakartoti Dariaus ir Girėno žygį per Atlantą, pakeliui užsukome į Baltuosius rūmus, paklausėme, ar jie norėtų paklausyti mūsų dainų. Jie paklausė ir pasakė, kad jau galime skristi. Ir mes išskridome.

– Norėčiau „Liūdnų slibinų“ pasiteirauti štai tokio dalyko: kaip žinoma, šią vasarą dėl kažkokių kenkėjų visoje Lietuvoje (ir ne tik) pradėjo džiūti kaštonai. „Liūdni slibinai“ nuolat organizuoja tautos gelbėjimo akcijas, tai gal galėtų suorganizuoti ir kokią kaštonų gelbėjimo akciją, jei juos taip pat neramina Lietuvos kaštonų likimas...:) Dėkui už atsakymą. (Vytautas)

V.: Mes aptarsim tai už uždarų durų ir pažiūrėsim, ką galime padaryti.

D.: Mane tik dabar pasiekė tokia informacija. Prasprūdo pro akis, kai skaitau „15 minučių“, matyt, nepastebėjau. Ačiū už informaciją.

– Kodėl braukiant ranka per moterišką krūtinę (kartais ir vyrišką) iš viršaus į apačią NEUŽKLIŪNA, o braukiant iš apačios į viršų UŽKLIŪNA? (Inga)

V.: Šitą klausimą mes irgi turime ištirti ir patikrinti faktų teisingumą, o atsakymą paskelbsime viešai spaudoje. Turėsime išsiaiškinti privačiai.

A.: O kaip tu patikrinsi? Tu tikrai to neišsiaiškinsi. Aš galėčiau.

– Koks bus jūsų gimtadienis? Ką atnešt dovanų? (Justinas)

V.: Bus įdomus gimtadienis, susirinks daug žmonių, būsime mes, skambės linksma muzika.

D.: Mašinos norėtųsi naujos...

– Mano močiutė daro labai skanius varškės sūrius, sako, tai padeda balso stygoms, kur jums atvešti? (Ozas)

D.: Gali atvežti poryt į Panevėžį, rugsėjo 24 d. – į Pasvalį, spalio – 2 d. į Vilnių, 7 d. – į Klaipėdą, 9 d. – į Druskininkus, 22 d. – į Kauną, 27 d. – į Joniškį, lapkričio 5 d. – į Šiaulius ir 27  d. – į Gargždus.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min