Per metus ypač sumažėjo laisvų darbo vietų kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams – 5 kartus (nuo 4,8 tūkst. iki 1 tūkst.), įrenginių, mašinų operatoriams ir surinkėjams – 4,2 karto (nuo 3,8 tūkst. iki 0,9 tūkst.), specialistams – 2,5 karto (nuo 4,6 tūkst. iki 1,9 tūkst.).
Pagal ekonominės veiklos rūšis per metus ypač sumažėjo laisvų darbo vietų skaičius prekyboje – 7,5 karto , viešajame valdyme ir gynyboje; privalomajame socialiniame draudime – 4,2 karto , pramonėje – 3,5 karto.
2009 m. daugiausia laisvų darbo vietų buvo specialistams – 1,9 tūkst. (31,9 proc. visų laisvų darbo vietų), kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams – 1 tūkst., įrenginių, mašinų operatoriams ir surinkėjams – 0,9 tūkst. , nekvalifikuotiems darbininkams – 0,6 tūkst.
Mažiausia laisvų darbo vietų 2009 m. buvo nekilnojamojo turto operacijų veiklos įmonėse – 0,8 procento visų laisvų darbo vietų.
Mažiausia laisvų darbo vietų 2009 m. buvo kvalifikuotiems prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkams – tik 0,1 procento visų laisvų darbo vietų.
Pagal ekonominės veiklos rūšis daugiausia laisvų darbo vietų 2009 m. užfiksuota pramonėje, viešajame valdyme ir gynyboje, privalomajame socialiniame draudime, žmonių sveikatos priežiūroje ir socialiniame darb, švietime.
Mažiausia laisvų darbo vietų 2009 m. buvo nekilnojamojo turto operacijų veiklos įmonėse – 0,8 procento visų laisvų darbo vietų.
2009 m. laisvų darbo vietų lygis šalyje sudarė 0,5 procento, arba 1,2 procentinio punkto mažiau nei 2008 m.
Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis buvo šiose profesijų grupėse: ginkluotųjų pajėgų, įrenginių, mašinų operatorių ir surinkėjų, specialistų ir kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų procento. Žemiausias laisvų darbo vietų lygis 2009 m. buvo kvalifikuotų prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkų grupėje – 0,1 procento.Pagal ekonominės veiklos rūšis aukščiausias laisvų darbo vietų lygis 2009 m. buvo viešajame valdyme ir gynyboje; privalomajame socialiniame draudime – 1,2 procento, finansinėje ir draudimo veikloje – 1,1 procento, meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo veikloje – 0,8 procento. Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, prekyboje ir švietime – po 0,2 procento.