Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pranešime spaudai teigiama, kad žmonės įžvelgė diskriminaciją vis naujose srityse ir, be kita ko, skundėsi dėl sociologinių tyrimų metu neapklausiamų vyresnių asmenų, dėl pensijų grąžinimo skirstant pensininkus į amžiaus grupes, dėl nelygių teisių siekiant vairuotojo pažymėjimo, dėl socialinio būsto ir socialinės paramos skyrimo, dėl nesudaromų sąlygų naudotis internetine bankininkyste vyresniems asmenims, dėl kredito sąlygų diferencijavimo atsižvelgiant į pareiškėjo amžių ir lytį; dėl telefonų pokalbių mokėjimo plano jaunimui, dėl mažo ūgio asmenų nepriėmimo į darbą, dėl brangiau kainuojančių didesnių dydžių drabužių, dėl reikalavimo įsidarbinant turėti automobilį ir kt.
Vyrai bei moterys beveik vienodai aktyviai gynė savo teises: vyrai pateikė 48 proc., o moterys 52 proc. skundų.
Vyrai bei moterys beveik vienodai aktyviai gynė savo teises: vyrai pateikė 48 proc., o moterys 52 proc. skundų. Per visus LGKT gyvavimo metus daugiau skundų iš vyrų buvo sulaukta tik 2000 bei 2009 m.
Daugiausiai skundų gauta dėl lyties – 40. Dėl socialinės padėties gauta 30 skundų, dėl amžiaus 25, negalios 22, tautybės 21, seksualinės orientacijos 3, etninės priklausomybės 2, religijos ir įsitikinimų 2.
Palyginti su 2009 m., padaugėjo skundų dėl socialinės padėties (buvo 25), tautybės (buvo 10), amžiaus (buvo 22), negalios (buvo 15), o sumažėjo dėl lyties (buvo 44), seksualinės orientacijos (buvo 4), etninės priklausomybės (buvo 6), religijos, įsitikinimų ir pažiūrų (buvo 4). Dėl kalbos skundų negauta (buvo 3).
Tik 8 proc. atvejų nebuvo galima atlikti išsamaus tyrimo, nes skundai nepriklausė LGKT kompetencijai. Tokiais atvejais besiskundžiančiam asmeniui nurodyta kompetentinga institucija – dažniausiai policija, prokuratūra, teismas, Sodra, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Seimo kontrolierių įstaiga, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, vartotojų teisių organizacijos.
Pastebėta, jog sunkmečiu padaugėjo diskriminuojančių darbo skelbimų internete, priešpensinio amžiaus žmonių skundų dėl atleidimo iš darbo bei pensininkų skundų dėl gyvenimo sąlygų pablogėjimo. Taip pat pastebimai padaugėjo atvejų, kai piliečiai konsultuojasi su LGKT, tačiau oficialaus skundo nepateikia, motyvuodami baime prarasti darbą. Konsultuojamasi ne tik dėl galimos diskriminacijos, bet ir įvairiais kitais teisiniais klausimais (darbo ir šeimos teisės, žmogaus teisių, privataus gyvenimo ir kt.).
Lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė teigia: „Krizės metu žmonės labiau brangina savo darbo vietą ir, ko gero, labiau linkę emigruoti, nei pateikti skundą dėl diskriminacijos. Regionuose vis dar labai stipri nuostata, jog skųstis gėdinga“.
Daugiausiai skundų 2010 m. dėl galimų pažeidimų buvo pateikta darbo santykių srityje (55). Dėl valdžios ir valdymo institucijų veiklos skųstasi 37 kartus, dėl prekių ir paslaugų - 29 kartus. Mažiausiai skųstasi dėl švietimo įstaigų veiklos - 10 kartų.
Pastaruosius kelerius metus išlieka tendencija, jog daugiausiai lygių galimybių siekia didmiesčių gyventojai: 2010 m. 47 proc. skundų gauta iš Vilniaus, 22 proc. iš Kauno apskričių. Kiek mažiau skundų sulaukta iš Šiaulių (8 proc.), Alytaus (7 proc.), Klaipėdos (6 proc.). Iš Marijampolės, Panevėžio bei Telšių gauta po 3 proc., iš Utenos - 2 proc. visų skundų. Nė vieno skundo negauta iš Tauragės apskrities.
