Viena iš alternatyvų numato, kad valstybės pagalba sveikatos draudimui galėtų sudaryti 15 proc. darbdavio ar paties asmens mokamų įmokų į kaupiamąją sąskaitą (300–400 litų metams už asmenį), rašo „Verslo žinios“.
Koncepcijos autoriai siūlo, kad gyventojai galėtų kaupti lėšas asmeninėse sąskaitose ir jas panaudoti, kai prireiks medikų paslaugų, medianinių prekių, arba pervesti sukauptą sumą šeimos narių ar artimųjų gydymui.
Kaip aiškina koncepcijos autoriai, be valstybės pagalbos ši draudimo rūšis neveikia – 2009 metais papildomu savanorišku sveikatos draudimu buvo apdrausta vos 20 tūkst. gyventojų, sukaupta apie 26 mln. litų.
Kaupiamąsias gyventojų sveikatos sąskaitas valdytų viešo konkurso būdu atrinktas geriausias sąlygas (ir mažiausią administravimo kainą, neviršijančią 4 proc. nuo metinių įmokų) pasiūlęs juridinis asmuo. Kol kas, projekto autorių akimis, didžiausias kaupiamojo draudimo trūkumas – pinigų nuvertėjimas, jei būtų sukaupiamos ir nepanaudojamos didesnės finansinės lėšos.
Apklausos rodo, kad 35 proc. gyventojų sutiktų, jog metinė savanoriškojo draudimo įmoka būtų iki 200 litų.
Dėl sudėtingo ir brangaus administravimo šiuo metu savanoriškas sveikatos draudimas nėra populiarus.
