„Aš manau, kad tai akibrokštas. Kai Seimas, Vyriausybė deda pastangas, kad stabilizuotų padėtį Lietuvoje, kai reikia solidariai suremti pečius, tokie veiksmai – nesolidarumo demonstravimas“, – BNS antradienį sakė S.Šedbaras.
Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus nuomone, „pakankamai atsakinga būtų buvę, jeigu priemokos (teisėjams – BNS) nebūtų buvusios išmokėtos“.
„Aš šiuo atveju negaliu komentuoti konkrečių priežasčių, nes, manau, kad kiekvienu atveju buvo tam tikra priežastis nurodyta ir buvo mokėjimo pagrindas formaliai, ko gero, teisėtas, ir tikrai to negalėčiau komentuoti, nes nei auditas atliktas, nei pats analizės esu atlikęs“, – antradienį sakė ministras.
Vis dėlto, R.Šimašius taip pat teigė, kad "priemokų išmokėjimas rodo tai, kad neatsižvelgta į valstybės finansinę situaciją“.
„Manau, kad būtų buvęs teisingas variantas atsižvelgti į finansinę situaciją ir Vyriausybės rekomendaciją ir priemokų nemokėti“, – tvirtino ministras.
Nepaisydami raginimų veržtis diržus kai kurie teismai 2008 metų pabaigoje išmokėjo tūkstantines vienkartines priemokas teisėjams ir teisėjų padėjėjams. Kai kuriems teisėjams priemokos siekė beveik 8 tūkstančius litų, praneša Lietuvos radijas.
Prieš tai Teisėjų taryba nustatė tvarką, pagal kurią premijų skyrimas patikėtas teismų pirmininkams – šie priemokas skiria ne tik vadovaujamų teismų teisėjams, bet ir sau. Teisėjų taryboje septyni iš 19-os narių yra teismų pirmininkai.
Pagal tokią tvarką gruodį, kai Vyriausybė jau skambino varpais dėl nesurenkamo biudžeto ir pinigus skirstė tik pagal nustatytus prioritetus, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai pasidalijo per 143 tūkst., Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai – daugiau kaip 177 tūkst., Kauno apygardos administracinio teismo teisėjai – per 58 tūkst. litų.
BNS žiniomis, šia Teisėjų tarybos nustatyta tvarka išmokėdami priemokas pasinaudojo ir daugiau šalies teismų.
Tiesa, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo (LAT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismų (LVAT) vadovai sutaupytų lėšų neišdalijo teisėjams. Tačiau pastarajame, kaip ir kai kuriuose kituose, papildomais pinigais prieš šventes paskatinti teisėjų padėjėjai.
Praėjusių metų lapkritį įsigaliojo Teisėjų atlyginimų įstatymas, numatantis vienkartinės priemokos mokėjimą teisėjams už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis. Remdamiesi šiuo įstatymu ir jį detalizuojančia Teisėjų tarybos patvirtinta priemokų mokėjimo tvarka kai kurie teismai, nepaisydami raginimų veržtis diržus, išmokėjo teisėjams tūkstantines sumas.
Kiekvienas teismas, kiek turėjo sutaupytų pinigų, tiek jis ir galėjo išmokėti. Jeigu jis neturėjo, jis nieko nemokėjo. Aiškino L.Garnelienė.
„Galiu pasakyti – taip, tai buvo padaryta mūsų teisme (Lietuvos apeliaciniame teisme – BNS). Taip, kaip pagal įstatymą numatyta, mes iš kitur negalime paimti pinigų, tik iš darbo užmokesčio fondo. Kiekvienas teismas, kiek turėjo sutaupytų pinigų, tiek jis ir galėjo išmokėti. Jeigu jis neturėjo, jis nieko nemokėjo. Čia yra ne tryliktasis atlyginimas, tai yra vienkartinė išmoka už Baudžiamojo proceso kodekso, Civilinio proceso kodekso numatytų funkcijų vykdymą. Aš negaliu pasakyti, kiek ji buvo priskaičiuota, bet galiu pasakyti, kad gavau 3 tūkst. 400 litų. Jeigu kiti teismai turėjo daugiau sutaupytų pinigų, jie mokėjo daugiau“, – BNS sakė Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Laima Garnelienė, kuri taip pat yra priemokų mokėjimo tvarką nustačiusios Teisėjų tarybos pirmininkė.
Iš viso 27 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams gruodžio mėnesį iš sutaupyto darbo užmokesčio fondo skirta 143,1 tūkst. litų neatskaičius mokesčių, BNS informavo šio teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Kristina Petrošienė.
L.Garnelienės vadovaujamai Teisėjų tarybai lapkričio viduryje įsigaliojęs Teisėjų atlyginimų įstatymas pavedė parengti priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas bei tvarką. Pagal gruodžio pradžioje Teisėjų tarybos patvirtintą aprašą išmokas teisėjams numatyta skirti ne tik įstatyme numatytais atvejais, bet ir, pavyzdžiui, tuomet, kai „kalendoriniais metais teisme dirbo mažiau teisėjų, nei nustatyta teisėjų etatų sąraše“ arba kai „po darbo valandų, poilsio ar švenčių dienomis dalyvauja teismų savivaldos institucijų darbe“.
L.Garnelienė to nelinkusi vertinti kaip perteklinių nuostatų, pažeidžiančių įstatymą.
„Mes išvardijame tuos atvejus, iš kur atsiranda viršvalandinis darbas. Jis atsiranda dėl to, kad jei dirba teisėjai ne visi, tai kiti dirba padidintu darbo krūviu ir yra priversti dirbti viršvalandžius, po darbo valandų rašyti procesinius dokumentus. Jeigu vieni teisėjai dalyvauja teismų savivaldoje, tai reiškia, kad kiti teisėjai taip pat turi didesnį darbo krūvį, nes pagal įstatymą mažinamas darbo krūvis tam teisėjui, kuris dalyvauja teismų savivaldoje. Mums įstatymas pavedė nustatyti tvarką, tai mes toje tvarkoje ir nustatome tam tikrus pagrindus, kuriems esant atsiranda visos kitos aplinkybės (...) Tai nereiškia, kad yra pažeidžiamas įstatymas“, – tikino Teisėjų tarybos vadovė.
Pagal minėtą aprašą vienkartinės priemokos įforminamos teismo pirmininko įsakymu. Tokius įsakymus, numatančius skirti papildomas išmokas vadovaujamo teismo teisėjams ir patiems sau, pasirašė ne tik Lietuvos apeliacinio teismo vadovas Vytas Milius, taip pat priklausantis Teisėjų tarybai, bet ir, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė Zita Smirnovienė, Kauno apygardos administracinio teismo pirmininkas Gintaras Čekanauskas. Pastarieji taip pat priklauso Teisėjų tarybai, taigi yra ir šios teisėjų savivaldos institucijos parengto aprašo, suteikiančio jiems teisę skirti premijas, bendraautoriai.
Turėjome sutaupę darbo užmokesčio fonde, bet nemokėjome atsižvelgdami į situaciją. BNS aiškino Lietuvos aukščiausio teismo kancleris.
Anot Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovės spaudai Sigitos Jacinevičienės – Baltaduonės, vienkartinės išmokos kai kuriems teisėjams šiame teisme siekė 8 tūkst. litų, kitiems pagal faktiškai išdirbą laiką skirtos atitinkamai mažesnės sumos. Iš viso 23 šio teismo teisėjams išdalinta per 177 tūkst. litų. Padalinus minėtą sumą iš 23, priemokos vidurkis siekia 7,7 tūkst. litų.
Kauno apygardos administracinio teismo finansininkė Daiva Ražanskienė savo ruožtu sakė, kad bendra šiame teisme teisėjams pagal naują tvarką išmokėta suma siekia 58,5 tūkst. litų neatskaičius mokesčių. Šiame teisme dirba 9 teisėjai, t.y. kiekvienam vidutiniškai galėjo būti atseikėta po 6,5 tūkst. litų.
Tuo metu Lietuvos aukščiausiojo teismo kancleris Romas Laurinavičius sakė, kad šio teismo teisėjai minėtų išmokų metų gale negavo.
„Turėjome sutaupę darbo užmokesčio fonde, bet nemokėjome atsižvelgdami į situaciją“, – BNS aiškino Lietuvos aukščiausio teismo kancleris.
Vienkartinės išmokos neskirtos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjams.
„Mūsų teismas nepasinaudojo įstatyme numatyta galimybe“, – BNS sakė pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Živilė Jokimaitė-Dolgich. Tačiau ji patvirtino, kad gruodį, kaip ir kai kuriais ankstesniais mėnesiais, priemokos skirtos šio teismo teisėjų padėjėjams. Priemokos teisėjų padėjėjams esą mokamos dėl didesnio nei numatyta pareigybinėje instrukcijoje darbo krūvio. BNS žiniomis, priemokos teisėjų padėjėjams skirtos ne tik Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Apibendrintų duomenų apie tai, kiek papildomai pinigų metų gale išmokėta šalies teisėjams neturi nei Teisėjų taryba, nei Nacionalinė teismų administracija (NTA).
„Nacionalinė teismų administracija neturi informacijos apie kiekviename konkrečiame Lietuvos Respublikos teisme išmokėtą priemokų sumą. Šią informaciją gali pateikti tik teismai“, – BNS atsiųstame laiške aiškina NTA atstovė Venta Valčackienė.
Lietuvoje be Aukščiausiojo, Apeliacinio ir Vyriausiojo administracinio teismo veikia 5 apygardų teismai, 54 apylinkių teismai ir 5 apygardų administraciniai teismai.
Teisėjai yra valstybės pareigūnai, paprastai tokį statusą turi ir teisėjų padėjėjai. Vyriausybė pernai gruodžio 15-ąją pritarė protokoliniam nutarimui, kad 2008 metais vienkartinės piniginės išmokos iš valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sutaupytų darbo užmokesčio lėšų nebūtų mokamos. Dar prieš tai, spalį, nesurenkant biudžeto Vyriausybė patvirtino prioritetų sąrašą, pagal kurį skirstyti valstybės pinigai. Vyriausybės taupymą pajuto ir patys teismai – lapkritį kai kuriuose teismuose ėmė stigti pinigų mokesčiams už komunalines paslaugas.
