Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

69 proc. kaupiančiųjų senatvei domisi būsimos pensijos dydžiu

Pinigai
Tomo Urbelionio/BFL nuotr. / Pinigai
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Tik 28 proc. senatvei kaupiančiųjų gyventojų nesidomi būsima pensija, atskleidė „Danske Bank“ užsakymu atliktas bendrovės „Rait“ tyrimas, kuriame gyventojų teirautasi dėl kaupimo antros pakopos pensijų fonduose.

Tokie tyrimo duomenys paaiškėjo nepaisant to, kad dėl nedarbo, emigracijos ir kitų priežasčių net 34 proc. kaupiančių pensijai gyventojų šią vasarą neturėjo draudžiamųjų pajamų ir negavo įmokų į savo pensijų fondus. Be to, nei lito pensijų fonde nesukaupusių asmenų skaičius siekė net apie 4 proc. visų kaupiančiųjų.

Tyrimo duomenimis, didžioji dauguma – 61 proc. pensijų fondų dalyvių savo būsimos pensijos dydį seka bent retkarčiais. O 8 proc. gyventojų nuolatos stebi, kiek jie yra sukaupę būsimai pensijai.

„Pavyzdžiui, Estijos gyventojas savo antros pakopos pensijai gali skirti net iki 9 proc. savo atlyginimo. Net minimaliai kaupiančių Estijos gyventojų pervedimai į antros pakopos pensijų fondus bent du kartus didesni nei Lietuvoje“, – vertino D. Kuzmickas.

„Aiškiai matome, kad realiai kaupiantys gyventojai domisi savo būsima pensija. Besidominčių asmenų skaičius kasmet didėja, ypač augant pensijų fonduose sukauptų lėšų sumai. Tačiau dėl nuolatos vykstančių antros pakopos reformų apskritai trūksta pasitikėjimo papildomu pensijų kaupimu. Dažni pokyčiai pensijų kaupime yra žalingi, jie trukdo gyventojams kryptingai dalyvauti sistemoje ir ryžtis sprendimams kaupiant ateičiai“, – sako Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymas“ generalinis direktorius.

Respondentų paklausus, kokius antros pakopos pensijų sistemos pakeitimus reikėtų atlikti, 28 proc. gyventojų nurodė, kad jokių pakeitimų nereikia, nes pensijų kaupimo sistemai ir taip trūksta stabilumo, 27 proc. – kad reikėtų daugiau informuoti pensijų kaupimo dalyvius apie pensijų sistemos ypatumus, ir 11 proc. – kad pensijų kaupimo dalyviams būtų leista dar kartą nuspręsti, ar kaupti antros pakopos pensijų fonduose, prisidedant 1 proc. savomis lėšomis.

D. Kuzmicko vertinimu, kitose Europos šalyse daug didesnis svoris tenka privačiu kaupimu paremtai socialinio draudimo sistemai.

„Pavyzdžiui, Estijos gyventojas savo antros pakopos pensijai gali skirti net iki 9 proc. savo atlyginimo. Net minimaliai kaupiančių Estijos gyventojų pervedimai į antros pakopos pensijų fondus bent du kartus didesni nei Lietuvoje“, – vertino D. Kuzmickas.

Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje veikiantys antros pakopos pensijų fondai 2014 metų rugsėjo pabaigoje turėjo sukaupę 6,19 mlrd. litų turto. Per tris 2014 metų ketvirčius – nuo 2013 metų pabaigos – fondai antros pakopos pensijų dalyviams uždirbo 766 mln. litų investicijų grąžos.

Nors į Lietuvos antros pakopos pensijų fondus pervedamos įmokos yra vienos mažiausių Europoje, jų investavimo rezultatai ne prastesni nei kaimyninių šalių: per dešimt veiklos metų Lietuvoje net ir didžiausios rizikos – akcijų – pensijų fondams nebuvo pelningi tik 2008 ir 2011 metai, o vidutinė metinė visų pensijų fondų investavimo grąža pranoko šalies infliaciją. „Rait“ tiesioginio interviu būdu rugpjūtį apklausė 1 tūkst. Lietuvos gyventojų.
 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min