Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

88 procentai mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo poreikių, mokosi bendrojo lavinimo mokyklose

Ligoninėje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Neįgalus vaikas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

2013–2014 mokslo metų pradžioje bendrojo ugdymo mokyklose mokėsi 39,7 tūkst. mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, remdamasis Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Jie sudarė 11 procentų visų bendrojo ugdymo mokyklų mokinių. Iš visų mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, 63 procentai turėjo mokymosi, kalbos ir elgesio sutrikimų, 36 procentai – negalių ir 1 procentas – mokymosi sunkumų.

Specialusis ugdymas, atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, teikiamas bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse (visiškos integracijos forma), specialiosiose ir lavinamosiose klasėse (dalinės integracijos forma) arba specialiosiose mokyklose ir specialiojo ugdymo centruose.

2013–2014 mokslo metais bendrosiose klasėse, kartu su visais mokiniais, mokėsi 88 procentai (35 tūkst.), visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, o specialiosiose ir lavinamosiose klasėse – 3 procentai (1,1 tūkst.). Specialiosiose mokyklose ir specialiojo ugdymo centruose ugdomi mokiniai, turintys didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių. 2013–2014 mokslo metų pradžioje veikė 49 tokios paskirties mokyklos, jose mokėsi 9 procentai (3,6 tūkst.), specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių (2012–2013 m. – 10 proc., arba 4,1 tūkst.).

Fotolia nuotr./Mergaitė
Fotolia nuotr./Mergaitė

Pusė visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių – 52 procentai (20,6 tūkst.) – turėjo nedidelių specialiųjų ugdymosi poreikių, 27 procentai (10,7 tūkst.) – vidutinių, 21 procentas (8,4 tūkst.) – didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.

Daugiausia mokinių turėjo kalbėjimo ir kalbos sutrikimų

2013–2014 mokslo metais 44 procentai (17,4 tūkst.) mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, turėjo kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, 20 procentų (7,8 tūkst.) – kompleksinių sutrikimų ir negalių, 18 procentų (7,1 tūkst.) – skaitymo, rašymo ir kitų mokymosi sutrikimų, 12 procentų (4,9 tūkst.) – intelekto sutrikimų ir tik 6 procentai (2,5 tūkst.) – regos, klausos, judesio, neurologinių, elgesio sutrikimų ar mokymosi sunkumų. Per pastaruosius ketverius metus, mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalis bendrame mokinių skaičiuje beveik nepakito.

Vilniaus m. saviv. nuotr./Viršuliškių mokykloje įsteigtas grupes lankys 47 4-5 metų vaikai
Vilniaus m. saviv. nuotr.

2013–2014 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose specialiąją ir pedagoginę pagalbą mokiniams teikė 522 logopedai, 481 specialusis pedagogas, 446 psichologai ir kiti pedagogai. Per penkerius metus mokyklose dirbančių psichologų skaičius padidėjo 15 procentų, logopedų – 10 procentų, specialiųjų pedagogų – sumažėjo 6 procentais.

Specialusis ugdymas ikimokyklinio ugdymo įstaigose

2013 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo ugdoma 16,3 tūkst. vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Jie sudarė 14,8 procentų visų ikimokyklinio ugdymo įstaigose ugdomų vaikų (2012 m. – 14,9 tūkst., arba 14,3 proc.).

Bendrosios paskirties grupėse, kartu su visais vaikais, buvo ugdoma 91 procentas, arba 14,8 tūkst., visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, specialiosios paskirties grupėse – 9 procentai, arba 1,5 tūkst. Daugiausia – 83 procentai (13,5 tūkst.) – specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų turėjo kalbos sutrikimų, beveik 6 procentai – sulėtėjusią raidą, 3 procentai – kompleksinių, kiti – judesio, klausos ir kitų sutrikimų.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min