Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rusija aktyviau atakuoja informacinę erdvę, tačiau Kremliumi tiki vis mažiau Lietuvos piliečių

Šis propagandinis paveikslėlis buvo publikuotas „Facebook“ puslapyje „TOP 10 filmų klaidų“.
Šis propagandinis paveikslėlis buvo publikuotas „Facebook“ puslapyje „TOP 10 filmų klaidų“.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Praėjusiais metais Kremliaus propaganda intensyviau atakavo Lietuvos informacinę erdvę. Analitikai skaičiuoja, kad per metus žinučių skaičius išaugo dviem trečdaliais. Iki šiol neskelbti sociologiniai tyrimai rodo ir kitą tendenciją – Lietuvos gyventojai vis kritiškiau vertina Rusijos pateikiamą informaciją.

Per 2014 metus Kremlius į Lietuvos informacinę erdvę paleido 324 propagandines žinutes. Tai nustatė pareigūnai, kurie rūpinasi mūsų valstybės saugumu. 

Statistika sudaroma ne skaičiuojant konkrečius straipsnius, naujienų agentūrų pranešimus, televizijų laidas, dokumentinius filmus, kultūros ar sporto renginius, bet juose užkoduotas propagandines žinutes.

„Nėra sunku suskaičiuoti priešo tankus, karius ar degalų litrus, bet kaip suskaičiuoti propagandą? Tai neapčiuopiamas dalykas. Todėl mes naudojame tokią metodiką: numetame šalutinę informaciją, emocinius dalykus ir išgryniname pagrindinę siunčiamą žinutę“, –  aiškino vienas iš statistiką sudariusių analitikų.

Pavyzdžiui, šių metų vasarį portale „YouTube“ pasirodė vaizdo įrašų serija, kurioje prorusiškas veikėjas Modestas Lukauskas pasakojo apie Lietuvos ir Rusijos santykius, karą Ukrainoje, Kremliaus įtaką mūsų valstybei.

Mintys ir idėjos primena Rusijos varomą propagandą.

Stop kadras/Olegas Titorenka
Stop kadras/Olegas Titorenka

Įrašai buvo patalpinti ne tik „YouTube“. Juos tiražavo tokios interneto svetainės kaip „Ldiena“ arba „Būkime vieningi“, kurių prižiūrėtojai įtariami veikimu prieš valstybę – kovo pabaigoje kriminalistai darė kratas jų namuose.

Pareigūnai į statistiką įtraukia ne patį vaizdo įrašą ir pagal tai parengtas publikacijas interneto svetainėse, bet tik pagrindinę prorusiško veikėjo siunčiamą žinią: Rusija nėra agresyviai nusiteikusi Lietuvos ir Baltijos šalių atžvilgiu.

„Visi propagandiniai pranešimai turi pagrindinę mintį, kurią bandoma įkalti į žmonių galvas. Mūsų darbas yra išgryninti tas žinutes iki vieno konkretaus sakinio“, – sakė pareigūnas.

Išgryninę ir suskaičiavę tokias propagandines žinutes, pareigūnai siekia nustatyti tendencijas ir taikinius. 

Tai padeda išsiaiškinti, kokių tikslų Lietuvos informacinėje erdvėje siekia tokie propagandiniai kanalai kaip Rusijos žiniasklaidos milžinas RT, kurio finansavimas prilygsta Lietuvos gynybos biudžetui, arba minkštosios galios organizacija „Rossotrudničestvo“.

Pagrindinis taikinys – NATO

Praėjusiais metais Kremliaus propagandistai aktyviausiai atakavo Lietuvos narystę NATO. Suskaičiuota, kad buvo paleistos 49 su tuo susijusios žinutės. Lyginant su 2013 metais, pranešimų šia tema sumažėjo. Ką tai reiškia? 

Rusijos propagandos taikiniai Lietuvoje
Rusijos propagandos taikiniai Lietuvoje

„Manome, kad tai susiję su JAV ir kitų sąjungininkų pratybomis Lietuvoje“, – sakė Lietuvos pareigūnas.

Kremliaus propagandai svarbiau buvo ne sumenkinti Lietuvos narystę Aljanse, bet parodyti, kad NATO kariai vykdo mūsų šalies „okupaciją“. 

Kremliaus propagandai svarbiau buvo ne sumenkinti Lietuvos narystę Aljanse, bet parodyti, kad NATO kariai vykdo mūsų šalies „okupaciją“.

Tarkime, tai viešai teigė radikalų grupė, kurios lyderiu yra šiaulietis Žilvinas Razminas. Kovo pabaigoje jo namus krėtė kriminalistai.

Tai rodo ir skaičiai.

Nors sumažėjo propagandinių žinučių apie Lietuvos narystę NATO, bet smarkiai išaugo tokių pranešimų apie patį Aljansą. Jeigu 2013 metais analitikai suskaičiavo 8 propagandines žinutes šia tema, tai pernai – 45.

Be to, praėjusiais metais Kremlius paleido dvigubai daugiau propagandinių pranešimų apie Lietuvos kariuomenę – 39 propagandinės žinutės.

Eskaluoja „rusakalbių problemas“

Rusijos informacinis karas prieš Lietuvą vyksta nuo 2008 metų. Pagrindiniu Kremliaus taikiniu būdavo mūsų valstybės istorija. Tačiau praėjusiais metais tendencija pasikeitė ir tokių pranešimų smarkiai sumažėjo. 

Propagandinis plakatas, skleidžiamas per lietuvišką „Facebook“.
Propagandinis plakatas, skleidžiamas per lietuvišką „Facebook“.

Pareigūnai mano, kad tai susiję su regiono aktualijomis. 

Pernai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, Lietuvoje nuolat treniravosi NATO kariai, į Klaipėdą atplaukė suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“, todėl propagandinėms organizacijoms svarbiausia buvo reaguoti į šiuos įvykius, o ne perrašinėti istoriją.

Propagandinių pranešimų apie Lietuvos energetiką skaičius per metus išaugo nuo 2 iki 22. Dauguma žinučių buvo apie tai, kad korumpuota valdžia už per didelę sumą išsinuomojo suskystintų gamtinių dujų terminalą, kuris valstybei yra nereikalingas.

Tarkime, propagandinių pranešimų apie Lietuvos energetiką skaičius per metus išaugo nuo 2 iki 22. Dauguma žinučių buvo apie tai, kad korumpuota valdžia už per didelę sumą išsinuomojo suskystintų gamtinių dujų terminalą, kuris valstybei yra nereikalingas.

Kita nauja tendencija – daugėja propagandinių žinučių apie tariamą rusakalbių persekiojimą. Ši tema ankstesniais metais buvo mažai eskaluojama, todėl statistikos grafose atsirado tik pernai.

Per Rusijos naujienų portalus, tokius kaip lenta.ru ar rengnum.ru, buvo bandoma parodyti, kad Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse yra pažeidžiamos rusakalbių teisės.

„Facebook“ nuotr./Lietuvos moksleiviai Rusijos karinėje stovykloje „Sojuz“.
„Facebook“ nuotr./Rusijos karinės stovyklos „Sojuz“

Birželį Rusijoje buvo skelbiama, kad išleista knyga „Etninė politika Baltijos šalyse“. Joje teigiama, kad mūsų valstybėse rusai negali mokytis savo gimtosios kalbos, švietimo sistema juos ignoruoja, rusai yra izoliuoti nuo visuomenės. 

„Pabaltijyje rusų mokyklos paliekamos be rusų kalbos, todėl galiausiai lieka be mokinių“, – ši citata iš knygos buvo plačiai tiražuojama Rusijos žiniasklaidoje.

Tuo pat metu oficialūs Maskvos pareigūnai pradėjo aiškinti, kad Lietuvoje atgimsta fašizmas.

Portalas regnum.ru publikavo Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą „Rusija neleis Europoje atgimti fašizmui“, o tekstą iliustravo kelių metų senumo nuotrauka iš vadinamųjų Kovo 11-osios eitynių Vilniuje. Nuotraukoje stambiu planu pavaizduota svastika.

Kaip tariamas persekiojimo pavyzdys buvo pateikiamas 15min.lt tyrimas apie Vilniaus moksleivių vežimą į Rusijos sukarintas stovyklas.

Propagandos srautai susiję su karu Ukrainoje

Išlukštentas propagandines žinutes analitikai išdėliojo ir laiko juostoje. Galima daryti prielaidą, kad Kremliaus propagandos srautai yra tiesiogiai susiję su įvykiais Ukrainoje.

Informacinių atakų intensyvumas
Informacinių atakų intensyvumas

Pavyzdžiui, iki 2014 metų vasarį, kai Kijeve liepsnojo Maidanas, propagandinių žinučių srautas į Lietuvos informacinę erdvę mažėjo.

Tačiau jau kitą mėnesį, kai Rusijos specialiųjų operacijų pajėgos įvykdė Krymo okupaciją, propagandos srautas smarkiai išaugo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos diversantai Kryme tapo įrodymu, kad Maskva įgyvendinahibridinio karo strategiją.
AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos diversantas

Tuo metu Lietuvos diplomatai ne kartą į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos darbotvarkę buvo įtraukę klausimą dėl Krymo aneksijos.

Be to, Lietuvos analitikai bene pirmieji prabilo, kad Ukrainai priklausantį pusiasalį okupavo naujojo pavyzdžio Rusijos specialiųjų operacijų pajėgos.

Intensyviausiai Lietuvos informacinė erdvė buvo apšaudoma 2014 metų balandį, birželį, spalį ir lapkritį, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Rusija turi teroristinės valstybės bruožų. 

Propagandos srautas buvo sumažėjęs liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, kai Ukrainos kariai pradėjo spausti prorusiškus separatistus Donbase. 

„Manome, kad tai susiję su jų pajėgumais. Žmonių skaičius yra ribotas, greičiausiai, tuo metu resursai buvo skiriami Ukrainai“, – sakė informacinę erdvę stebintis pareigūnas.

Kuria „Facebook“ puslapių srautą

Prieš kelis mėnesius Valstybės saugumo departamentas informavo, kad fiksuojamos vis aktyvesnės Rusijos pastangos kurstyti informacinį karą. Buvo pranešama ne tik apie bandymus daryti įtaką Lietuvos žiniasklaidai, bet ir aktyvesnį veikimą socialiniuose tinkluose.

Informacinę erdvę stebinti analitikai sakė, kad pastaruoju metu lietuviškame „Facebook“ išties matomos naujos propagandos formos. 

Propagandiniai puslapiai „Facebook“
Propagandiniai puslapiai „Facebook“

Prieš metus socialiniuose tinkluose veikė keli puslapiai, varantys Kremliaus propagandą, kurie buvo labai aktyvūs: nuolat dalindavosi informacija, grafikais, karikatūromis, kuriomis siunčiama propagandinė žinutė. 

Buvo siekiama, kad žmogus rastų kuo daugiau informacijos ir kuo ilgiau būtų puslapyje. Išlaikyti ir nuolat pildyti tokius puslapius reikėjo nemažai resursų, – aiškino analitikas.

„Buvo siekiama, kad žmogus rastų kuo daugiau informacijos ir kuo ilgiau būtų puslapyje. Išlaikyti ir nuolat pildyti tokius puslapius reikėjo nemažai resursų“, – aiškino analitikas.

Tačiau lietuviškuose socialiniuose tinkluose susibūrė aktyvių piliečių grupės, kurios masiškai pranešinėjo „Facebook“ administracijai apie varomą prorusišką propagandą.

Tai davė rezultatų – propagandiniai puslapiai būdavo užblokuojami arba bent jau laikinai sustabdomi. 

Todėl šiemet Kremliaus taktika pasikeitė. Pareigūnai pastebi, kad šiuo metu lietuviškuose socialiniuose tinkluose kuriama daug paprastų puslapių, kurie nepasižymi informacijos gausa.

„Nauji propagandiniai puslapiai yra beveik pustuščiai, bet jų yra labai daug, kiekvieną savaitę galima rasti po naują. Dabar auditoriją bandoma pasiekti per kiekybę“, – sakė Lietuvos pareigūnas.

Pavyzdžiui, šiemet „Facebook“ buvo sukurta propagandinių puslapių serija, kuri agitavo Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kurti separatistines „respublikas“. Tokių puslapių buvo mažiausiai trys, tačiau jų auditorija – menka, vos keli tūkstančiai gerbėjų.

Propagandinis puslapis „Facebook“
Propagandinis puslapis „Facebook“

Atakavo TV3 žinių laidą

Lietuvos pareigūnai sako, kad viena įdomiausių šiemet įvykdytų informacinių atakų – suklastoti TV3 žinių laidos apklausos rezultatai. Įdomi ne tik forma, bet ir tai, kaip tai buvo pateikiama Rusijos žiniasklaidoje.

Šių metų vasario 23-osios vakarą TV3 žinių laidoje žiūrovų buvo klausiama: ar pastebite, kad stiprėja Rusijos propaganda? Po keliolikos minučių buvo paskelbti netikėti rezultatai – net 82 proc. dalyvių esą galvoja, kad Kremlius skelbia tiesą. 

„Tą patį vakarą buvo išplatintas pranešimas, kad prieš TV3 buvo įvykdyta informacinė ataka, suklastota apie 7,5 tūkst. balsų“, – pasakojo pareigūnas. Tačiau analitikas pabrėžė, kad informaciniame kare paneigiantys pranešimai dažniausiai pasiekia mažesnę auditoriją, todėl mūšį laimi atakuojanti šalis.

Rusija tuo pasinaudojo.  

Informacinė ataka per TV3 žinių laidą
Informacinė ataka per TV3 žinių laidą

Jau kitą rytą pagrindiniuose Kremliaus portaluose pasirodė straipsniai apie TV3 apklausos rezultatus. Straipsniuose net buvo pateikiami analitikų vertinimai. 

Portalas „NewsBalt“ skelbė, kad „82 proc. Lietuvos televizijų žiūrovų mano, kad Rusija sako tiesą“. Portalas „Pravda“ žengė dar toliau ir rezultatus interpretavo taip: „Lietuva patikėjo „rusų pasauliu“.

Pavyzdžiui, portalas „NewsBalt“ skelbė, kad „82 proc. Lietuvos televizijų žiūrovų mano, kad Rusija sako tiesą“.

Portalas „Pravda“ žengė dar toliau ir rezultatus interpretavo taip: „Lietuva patikėjo „rusų pasauliu“.

Apie TV3 apklausos rezultatus vakaro žiniose pranešė ir kai kurios Kremliaus televizijos. 

Nei viena Rusijos žiniasklaidos priemonė nepaaiškino, kad rezultatai buvo suklastoti.

Dauguma lietuvių netiki Rusijos informacija

Sociologinių tyrimų bendrovė „RAIT“ aiškinosi, kaip Lietuvos visuomenė vertina Rusijos pateikiamą informaciją. Rezultatai rodo, kad dauguma lietuvių supranta, kad Kremlius stengiasi daryti įtaką mūsų šalies informacinei erdvei.

KAM/2014 metų gruodį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa
KAM/2014 metų gruodį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa

2014 metų gruodį bendrovė „RAIT“ apklausė 1 005 Lietuvos gyventojus apie krašto apsaugą ir šalies gynybą. Vienas iš respondentams užduotų klausimų: ar jūs pritariate teiginiui, kad Rusijos Federacija sąmoningai daro informacinį poveikį Lietuvos gyventojams, bandydama paveikti jų nuotaikas?

Per dvejus metus Lietuvos gyventojų nuomonė apie Rusijos skleidžiamą informaciją smarkiai pasikeitė. 2012 metais į šitą klausimą „taip“ atsakė 32 proc. apklaustųjų, o pernai – 59 proc.

Per dvejus metus Lietuvos gyventojų nuomonė apie Rusijos skleidžiamą informaciją smarkiai pasikeitė. 2012 metais į šitą klausimą „taip“ atsakė 32 proc. apklaustųjų, o pernai – 59 proc.

Tyrimo autoriai sako, kad rezultatų paklaida neviršija 3,2 proc.

Atliekant apklausą buvo laikomasi „Esomar“ reikalavimų. 

Be to, su 10 proc. respondentų buvo užmegztas pakartotinis kontaktas telefonu. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Europos futbolo čempionatas 

Parašykite atsiliepimą apie 15min