Tai šį mėnesį ministro pareigas pradėjęs eiti politikas sakė po susitikimo su Vilniuje viešinčiais Šiaurės šalių ministrais ir prezidente Dalia Grybauskaite.
„Lietuva kartu su Latvija ir Estija visą laiką buvo globojamos (Šiaurės šalių ministrų – BNS) tarybos, ir po šiai dienai jaučiame dėkingumą, ir matome realius darbus, kuriuos atliko ši organizacija. Esame nusiteikę ateityje taip pat stiprinti ir tęsti ryšius su savo Skandinavijos draugais“, – kalbėjo ministras.
A.Ažubalis užsiminė, kad Lietuvoje laukiama Norvegijos diplomatijos vadovo vizito, o balandį jis pats apsilankys Suomijoje. „Intensyviname santykius su Šiaurės valstybėmis, nes tai yra viena iš svarbiausių Lietuvos užsienio politikos krypčių“, – teigė ministras.
Anot A.Ažubalio, svarbus Šiaurės šalių ministrų tarybos darbas – tai, kad ji stiprina demokratiją Rytuose. „Mums svarbu ne tik tai, kas vyksta Lietuvoje, bet svarbus ir Šiaurės ministrų tarybos nusiteikimas eiti gilyn į Rytus. Nenoriu kalbėti už svečius, tačiau yra įvairiausių projektų, kurie padės nešti teigiamą pozityvią informaciją ir stiprinti tuos demokratijos daigus rytuose“, – sakė jis.
Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas Linas Balsys po susitikimo su Šiaurės šalių ministrais pavadino jų atvykimą išskirtiniu įvykiu.
„Pats faktas, kad Šiaurės šalių ministrų taryba posėdžiauja pirmą kartą istorijoje ne Šiaurės šalyje, o atvykusi į Lietuvą, už Šiaurės tarybos ribų – tai yra labai didelis išskirtinis įvykis šios tarybos veikloje ir santykių tarp Baltijos ir Šiaurės šalių istorijoje“, – žurnalistams sakė prezidentės atstovas Linas Balsys.
Anot jo, susitikimo metu buvo aptarti tarybos projektai Baltijos šalyse, tokie kaip parama iš Baltarusijos į Vilnių atsikrausčiusiam Europos Humanitariniam universitetui (EHU), taip pat energetiniai projektai, galimybės labiau plėtoti santykius ekonomikos, kultūros srityse.
Danijos švietimo ministras Bertelas Haarderas, kuris eina ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo ministro pareigas, po susitikimo su Lietuvos vadove sakė, kad Šiaurės šalys žavisi Lietuvos kova už laisvę.
„Taryba pirmąkart susitiko už Šiaurės šalių ribų, ir manau, jog radome tinkamą vietą – Lietuvą. Žavimės šia šalimi dėl jos kovos už laisvę ir nepriklausomybe. Kai lankiausi čia prieš dvidešimt metų, užtvaros supo parlamentą, kapinėse buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakės. Dabar ji eina į priekį, Lietuva – Europos Sąjungos narė. (...) Ir dabar mes čia dėl kasdienių reikalų – tai tikras laimėjimas“, – kalbėjo jis.
Šiaurės šalių ministrai ketvirtadienį taip pat ketina apsilankyti tremtyje veikiančioje Baltarusijos aukštojoje mokykloje EHU. Taryba – viena iš svarbiausių EHU veiklos rėmėjų.
„Dabar lankysime EHU ir pažiūrėsime, ką galime padaryti, kad turėtume konstruktyvius santykius su Baltarusija, kas nėra taip lengva“, – kalbėjo B.Haarderas.
Baltarusijos studentai, besimokantys tremtyje Vilniuje, gali tikėtis tolesnio politinio ir finansinio Šiaurės šalių palaikymo. Šiaurės šalys yra pasirengusios suteikti papildomą 300 tūkst. eurų (per 1 mln. litų) finansavimą EHU.
Europos humanitarinis universitetas buvo įsteigtas Minske 1992 metais. Baltarusijos valdžios sprendimu universitetas 2004 metais uždarytas ir buvo priverstas perkelti savo veiklą į Vilnių.
Šiaurės ministrų taryba yra vyriausybinio bendradarbiavimo forumas, jungiantis penkias valstybes – Daniją, Islandiją, Norvegiją, Suomiją ir Švediją, taip pat autonomijos statusą turinčias Grenlandiją, Farerų ir Alandų salas.
