„Mes matome tai kaip pagrindą pradėti derybas dėl taktinių branduolinių ginklų, kurie iki šiol niekaip nėra įtraukti į jokį tarptautinį teisinį formatą. Štai čia mes turime tam tikrų rūpesčių, nes nežinome, kas yra Karaliaučiaus srityje“, – BNS pirmadienį sakė A.Ažubalis po susitikimo Vašingtone su JAV Valstybės sekretore Hillary Clinton.
Vis dėlto ministro teigimu, kiek daugiau nei pusvalandį trukusio susitikimo metu, buvo pabrėžta, kad JAV branduolinio ginklas yra „labai svarbus atgrasymo elementas“.
„Visi supranta, kad turi būti abipusiškumas ir skaidrumas kai mes kalbame su partneriu – Rusija – apie saugumo klausimus. Nepaisant to, kad mes labai gerai vertiname bendradarbiavimą NATO su Rusija Afganistane, Rusijos pastangas padėti spręsti Irano klausimą, mes su Rusija turime kalbėtis visais klausimais labai aiškia ir nedviprasmiška kalba“, – sakė A.Ažubalis.
Šių metų balandžio mėnesį JAV ir Rusijos lyderiai susitarė dėl branduolinių arsenalų mažinimo. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad Vašingtono ir Maskvos derybos dėl nusiginklavimo galėjo neatitikti Baltijos šalių regiono interesų.
Užsienio reikalų ministerijos vadovas teigė susitikimo metu taip pat išsakęs poziciją, kad Lietuva mato prieštaravimų tarp šią savaitę NATO viršūnių susitikime ketinamos patvirtinti naujosios Aljanso strateginės koncepcijos ir paties susitikimo deklaracijos.
„Lisabonoje bus priimtas atitinkama deklaracija, kurioje mes matome tam tikrų, sakykime, neatitikimų koncepcijai. (...) Važiuosim su viltimi, kad bus priimtas atitinkamas dokumentas, jeigu nebus gero dokumento, geriau jokio nereikia. Išreiškiau nuomonę kad jei bus papildoma deklaracija, ji turėtų būti ne blogesnė už koncepciją“, – dėstė A.Ažubalis.
Tačiau jis nedetalizavo, kokius prieštaravimus turi omenyje.
