„Vertinu prastai – įstatymus reikia vykdyti. Bet kartu suprantu sentimentus ir jausmus rajone ir ieškosime sprendimų“, – antradienį žurnalistams sakė Vilniaus rajone viešėjęs premjeras.
Tuo metu Vilniaus rajono merė Marija Rekst aiškina, kad rajone yra poreikis vadinti gatves lenkiškai.
„Kas turi keisti, savivaldybė? Jeigu yra poreikis, gyvena per 61 proc. lenkų, jie nori, kad būtų užrašai lenkų kalba. Manau, kad ir taip turi būti. Teismo sprendimus būtinai reikia vykdyti, bet yra toks poreikis“, – sakė merė.
„Mes esame Europos Sąjungoje ir manau, kad tokia galimybė gali būti ir Lietuvoje“, – pridūrė M.Rekst.
Be kita ko, merė teigė rajone „nejaučianti jokios diskriminacijos“.
„Daug politikų, kurie nori pulti, pristatyti visuomenei Lietuvos, kad lenkai labai blogi, labai skriaudžia lietuvius. Čia netiesa – mes labai gražiai dirbame, savivaldybėje yra daug lietuvių tautybės žmonių, jokių problemų nėra“, – tikino ji.
Paklaustas, ar Šalčininkų rajone neskriaudžiami lietuviai, M.Rekst antrino ir jos kolega – Šalčininkų rajono meras Zdislavas Palevičius.
„Mes visi čia bendrai ir taikiai gyvename – lenkai, lietuviai, rusai, baltarusiai. Pas mus rajone yra 17 tautybių. Visi turi galimybę mokyti savo vaikus gimtąja kalba, dirba savo darbus“, – teigė jis.
Lietuvos teismai yra paskelbę, kad gatvių pavadinimai Lietuvoje turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, bet iki kai kuriose Rytų Lietuvos vietovėse, kur gyvena daug lenkų, gatvių pavadinimai vis dar rašomi dviem kalbomis.
