Seimo narės pranešime spaudai teigiama, kad visuomenės poreikiai padiktavo, kad ši svarbi, bet į švenčių dienų sąrašą neįtraukta diena tapo nedarbo diena. Faktiškai rugsėjo 1-ąją bent pusdienį nedirba labai daug mokyklinio amžiaus vaikus auginančių tėvų, tik ne visi darbdaviai tokie geranoriški.
„Sulaukiau bendrojo lavinimo mokyklose besimokančius vaikus auginančių tėvų laiškų, kuriuose guodžiamasi, jog mokslo ir žinių šventė dirbantiems mokinukų tėvams gerokai apkarsta, nes kasmet tenka spręsti tą pačią problemą: ar bus kam saugiai palydėti pradinuką į mokslo metų atidarymo šventę, ar darbdavys bus toks malonus ir sutiks išleisti pusdieniui iš darbo. O sunkmečiu tėvai ypač vengia atsiprašyti iš darbo dėl asmeninių rūpesčių, baimindamiesi neigiamos darbdavio reakcijos ir atleidimo. Tai ne tik prieš rugsėjį sunerimusių tėvų profesinio gyvenimo ir šeimos pareigų derinimo problema, nepamirškime, kaip šią dieną jaučiasi mažieji mokinukai ir kokią įtampą išgyvena pirmokai, kurių dirbantys tėvai neturi galimybės palydėti į mokyklą“, – sako A.Zuokienė.
Vis dėlto dalis dirbančių tėvų yra ramūs: jei turi ne mažiau kaip du vaikus iki 12 metų, rugsėjo 1-ąją gali teisėtai pasinaudoti vadinamaisiais mamadieniais ir tėvadieniais, kuriuos jiems garantuoja Darbo kodekso 214-asis straipsnis. Kadangi tiksliai nenurodoma, kuri mėnesio darbo diena gali būti suteikta kaip papildoma poilsio diena, darbuotojų ir darbdavio susitarimu tai gali būti ir rugsėjo 1 d.
„Rugsėjo 1-ąją tėvų dėmesio, palaikymo reikia visiems mažiesiems mokinukams nepriklausomai nuo to, kiek jų yra šeimoje. Tačiau šiuo metu Darbo kodeksas lengvatą – papildomą laisvadienį – numato tik tiems darbuotojams, kurie augina du ir daugiau vaikų. Taigi savotiškai diskriminuojami darbuotojai, auginantys tik vieną vaiką iki dvylikos metų, nes jie neturi teisės į papildomą poilsio dieną, todėl ir pasiūliau numatyti galimybę tokiems darbuotojams turėti bent vieną papildomą poilsio dieną per metus – rugsėjo 1-ąją“, – sako trijų vaikų mama Seimo narė A.Zuokienė.
