Nepriklausomybės atkūrimo siekį – Kovo 11-osios sprendimą – tauta puoselėjo per ilgus okupacijos dešimtmečius, jį įrodė ginkluotų kovų, partizanų pasipriešinimo žygdarbiais, iškentėjo sovietiniuose lageriuose ir kalėjimuose, išmeldė savo maldose, aplaistė motinų ašaromis, sudėdama didžiules gyvybės ir kančių aukas ant laisvės aukuro.
Esu tikras, kad šiandien mūsų širdyse Lietuvos nesumažėjo. Tikiu, kad jos yra tiek pat daug, kaip ir tais laikais, kai kovojome už savo valstybės laisvę ir nepriklausomybę. Žinau, kad didžioji dalis mūsų visuomenės yra pilietiški, mąstantys, savo valstybės interesus ginantys žmonės, kurie ne tik supranta kas yra laisvė, kurie moka ta laisve naudotis, o, reikalui esant, ir ją apginti.
Geresnės Lietuvos kūrime mūsų visų dar laukia gausybė iššūkių. Telkianti lyderystė, gebėjimas bendrai generuoti idėjas, priimti ryžtingus sprendimus, suteikia vilties, kad įveiksime šiandienos sunkumus ir sugebėsime nutiesti kelius į Sėkmės Lietuvą.
Linkiu, kad ši diena suteiktų mums visiems naujų jėgų eiti ilgu, sunkiu ir atsakingu laisvės keliu. Linkėkime vieni kitiems gražaus gyvenimo savo sukurtoje Lietuvoje.
Su devynioliktuoju Laisvės pavasariu.
