Nors opozicija aktyviai balsavimo „prieš“, Seimas įsteigė Energetikos ministeriją ir priėmė tuziną įstatymų, susijusių su jos kūrimu.
Koalicijai priklausantis parlamentaras Kęstutis Glaveckas pabrėžė, kad šios institucijos reikia užsispyrėlei „Leo LT“ sutramdyti. „Energetikos ministerija – priemonė išeiti iš tos situacijos, kai buvo sukurta superbendrovė, bandanti nusavinti dalį visų žmonių pinigų. Kritiškos Gedimino Kirkilo kalbos tik rodo bandymus apginti savo kūdikį“, – teigė K.Glaveckas.
Pasak Energetikos ministerijai vadovausiančio informacinių technologijų verslininko A.Sekmoko, šios įstaigos iškaba atsiras vasario 1-ąją.
Pasak Energetikos ministerijai vadovausiančio informacinių technologijų verslininko A.Sekmoko, šios įstaigos iškaba atsiras vasario 1-ąją. Tačiau visiems darbams iš Ūkio ministerijos perimti ir kolektyvui suformuoti ji dar turės tris mėnesius. „Vienas kandidatų į viceministrus – Romas Švedas, Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorius. Kandidatai į sekretorius irgi numatyti, bet šiandien dar per anksti būtų tai skelbti“, – kalbinamas užsiminė A.Sekmokas.
Per Seimo posėdį prieš Kalėdas diskutuojant apie šios ministerijos steigimą vienam karštakošiui parlamentarui buvo siūlomi tramdomieji marškiniai. Žinoma, tai juokas. Kur kas rimtesnė užduotis – monopolijų tramdymas, kurio visuomenė pasigenda. Kaip tai darysite?
Be abejo, laukia didelis darbas. Vienas svarbiausių tikslų – kainų reguliavimas, kai jas nustato monopolinė struktūra, o ne konkurencija. Bet Kainų komisija jau ir dabar pasinaudojo teise stabdyti gamintojų bei tiekėjų prašytas didesnes kainas – vienašališkai nustatė jas mažesnes. Tai ketinama daryti ir ateityje: monopolijos bus priverstos taupyti.
Tačiau žmonėms svarbiau tai, kad elektra ir dujos vis dėlto pabrango. Negi šios paslaugos negali pigti?
Kainos kilo dėl to, kad didėjo pasaulinės energijos išteklių kainos. Tačiau naftai pingant stebėsime, jog nebūtų naudojamasi monopoline situacija.
Skirstymo kaina šiais metais padidinta 4 centais, o prieš gerą mėnesį atominės elektrinės gamybos kaina sumažinta beveik centu. Taigi pusiau privačiai bendrovei „Leo LT“ duodama sočiai, kai iš valstybinės įmonės atimama. Ar tokia politika pateisinama valstybės interesų požiūriu?
Kainų tarifas – Kainų komisijos kompetencija. Jos skaičiavimuose svarbus dėmuo yra investicijos. Ignalinos AE naujų investicijų nebeturėtų daryti, todėl ta kaina gali būti mažinama. Kai kalbame apie „Leo LT“, kainos didinimas siejamas su būtinomis investicijomis.
Man regis, palietėme labai svarbų dalyką. Kurdama „Leo LT“ ankstesnė Vyriausybė aiškino, kad strateginiams objektams įgyvendinti reikia didesnės bendrovės. Todėl ir įvyko trijų elektros įmonių konsolidacija. Tačiau paaiškėjo, jog pinigai elektrinei statyti bus paimti iš vartotojų didinant paslaugos kainą, o pats bendrovės dydis tarsi ir nebe toks svarbus. Ar ne ant melo pamatų pastatyta „Leo LT“?
Mano atsakymas toks: artimiausiu metu pradedame svarstyti, kokia yra „Leo LT“ strategija nustatytiems tikslams pasiekti – sukurti Baltijos šalių rinką, sinchronizaciją su europiniais tinklais, įrengti jungtis su Lenkija ir pastatyti atominę elektrinę.
Bet ar normalu, kad visuomenė nežinojo, iš kokių pinigų šie darbai bus atliekami?
Tai blogai. Manau, vienas svarbiausių dalykų – didelis visuomenės nepasitikėjimas „Leo LT“, ir jis iš tiesų pagrįstas. Taip yra jau vien dėl to, kad gyventojai nebuvo pakankamai informuoti apie bendrovės veiklą ir strategiją. Todėl ši didelė blogybė turi būti ištaisyta. Ir pradėsime nuo strategijos. Žinoma, atitinkamai informuosime ir visuomenę.
Kaip manote, ar pavyks suvaldyti bendrovę, kurioje labai tvirtas privatus interesas?
Tikrai taip.
Kaip vertinate tai, kad elektros vartotojai dotuoja šilumos įmones – joms tenka 6,58 cento už kiekvieną sunaudotą elektros kilovatvalandę?
Tai reikės peržiūrėti. Yra nemažai niuansų, bet iš principo subsidijavimo neturėtų būti.
Antai Ukraina dantimis ir nagais siekia brangias rusiškas dujas pirkti pigiau. Ką daro Lietuva, mokanti už dujas daugiau negu Vokietija?
Turime įgyvendinti projektus: perpumpavimo stoties Jauniūnuose, suskystinų dujų terminalo ir dujų saugyklos Syderiuose. Tai leistų turėti alternatyvų dujų tiekimą.
Buvę energetikos ministrai LŽ sakė, kad Energetikos ministerijos panaikinimas 1996 metais buvo klaida, lėmusi dabartinius energetikos sunkumus. Ar atkurta institucija ištaisys šias klaidas?
Turėtume kalbėti ne apie klaidų taisymą, o tikslų siekimą. Tuomet dar nebuvo šiandien iškeltų tikslų, kurių dabar ir turime siekti.
Kokių dar matote didelių iššūkių, be jau aptartų?
Visos Vyriausybės laukia labai svarbi pastatų renovacijos programa.
Ačiū už pokalbį.
