Interpeliacijos projekte, kurį socialdemokratai dar derins su kitomis opozicinėmis frakcijomis, klausiama, kodėl finansų ministras esą nekreipė dėmesio į perspėjimus, kad radikali mokesčių reforma neduos efekto, padidins mokesčių slėpimo tikimybę, iššauks bedarbystės padidėjimą bei socialinius neramumus.
„Vyriausybė, savo veiksmais, padarytais gruodį (jei jų nepakoreguos) per metus Lietuvos ekonomikai, tikėtina, padarys maždaug 5 milijardų litų žalą“, – rašoma BNS gautame interpeliacijos projekte.
Socialdemokratai taip pat priekaištauja A.Šemetai dėl šio kaltinimų buvusiai socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybei. Anot interpeliacijos autorių, pagrindinė nuosmukio priežastis buvo labai agresyvus privatus skolinimasis.
„Vyriausybė, savo veiksmais, padarytais gruodį (jei jų nepakoreguos) per metus Lietuvos ekonomikai, tikėtina, padarys maždaug 5 milijardų litų žalą“, – rašoma BNS gautame interpeliacijos projekte.
„Už privataus skolinimosi tempų reguliavimą atsakingi ne tik komerciniai bankai, bet ir Lietuvos Bankas. Tad už šiuos procesus kaltinti vien tik buvusią Vyriausybę mažų mažiausiai nesąžininga“, – teigia interpeliacijos autoriai.
Pasak socialdemokratų, centro-dešiniųjų Vyriausybės parengtos reformos ne tik nepagerino, bet ir pablogino situaciją Lietuvoje.
„Vietoje ekonomikos stimulų paketo, įteisintas ekonomikos stabdymo paketas (...). Staigus stabdymas automobiliui slystant dažniausiai reiškia tolimesnį nevaldomą slydimą. Beatodairiškas ekonomikos stabdymas dažniausiai blogina jos būklę, sukurdamas įmonių bankrotus, nedarbą bei gamybos ilgalaikį smukimą, kuris (o ne biudžeto deficitas) yra tikroji recesija“, – rašoma interpeliacijos projekte.
Socialdemorkatų teigimu, jei 2008 gruodį įgyvendintos mokesčių politikos reformos nebūtų, šiandien situacija esą būtų daug geresnė.
Socialdemokratai A.Šemetą taip pat kaltina tuo, kad rengiant patobulintą 2009 metų biudžetą nebuvo suteiktas protingas terminas gyventojams ir juridiniams asmenims pasirengti mokesčių reformai.
„Jūsų, gerbiamas ministre, ruošti ir teikti įstatymų projektai nesudarė, juos priėmus, realios galimybės protingais terminais fiziniams ir juridiniams asmenims pasiruošti per įstatymais numatytą laiką jų įgyvendinimui bei taikymui. Susitikimuose su jumis apie tai kalbėjo nemažai specialistų ir ekspertų, bet Jūs į tas pastabas nekreipėte dėmesio,“ – rašoma interpeliacijos projekte.
18 puslapių dokumente taip pat pateikiamos diagramos ir lentelės, kuriose lyginami finansiniai rodikliai Lietuvoje ir kitose šalyse.
Socialdemokratai dėl jų interpeliacijos A.Šemetai parėmimo derasi su Seimo opozicijai taip pat priklausančiais „darbiečiais“, Tvarkos ir teisingumo frakcija bei Mišria Seimo narių grupe.
A.Šemeta būtų pirmasis ministras, kuriam interpeliaciją svarstytų šios kadencijos Seimas.
Valdančiųjų konservatorių deleguotas A.Šemeta tikina nebijąs interpeliacijos ir sako tikįs, kad darbas, kurį jis atlieka, yra būtinas Lietuvai norint išbristi iš ekonominės krizės.
„Aš suprantu, kad finansų ministras tokiomis aplinkybėmis yra pats blogiausias ministras. Tą aš aptariu dažnai su savo kolegomis Europos Sąjungoje, ir daug kur, deja, esame blogiausi. Išlaidų mažinimas, valdymo funkcijų optimizavimas nėra tokie lengvi dalykai, kad visi lengvai su jais sutiktų ir nekiltų tam tikrų pasipriešinimų“, – prieš savaitę komentuodamas rengiamą interpeliaciją sakė A.Šemeta.
Interpeliaciją ministrui, reikalaudami paaiškinti priimtų sprendimų motyvus, savo parašais turi paremti ne mažiau kaip 29 Seimo nariai. Po interpeliacijos įteikimo Seimo pirmininkui nė vienas parašas negali būti atšauktas.
Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo pirmininkui raštišką atsakymą, kurį parlamentas, apsvarstęs posėdyje, sudaro redakcinę komisiją nutarimo projektui dėl interpeliacijos parengti. Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro atsakymui.
Jei nutarimo projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareiškiamas nepasitikėjimas, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma. Jeigu toks nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai pateikti interpeliacijos tam pačiam Vyriausybės nariui.
