„Būsimajam ministrui susitikimo metu buvo pristatyta prezidentės užsienio politikos komanda. Buvo kalbama apie tai, kad būtina bendradarbiauti, kad būtina dalintis informacija, aptarta, kaip tai bus daroma. Šio susitikimo rezultatas – prezidentė šiandien pasirašys dekretą, kuriuo skiria A.Ažubalį užsienio reikalų ministru“, – sakė L.Balsys.
Pats A.Ažubalis po susitikimo su šalies prezidente tvirtino, kad „pokalbis buvo labai atviras, labai aiškus, geranoriškas“ ir kad jis yra „geroje nuotaikoje“. Žurnalistų paklaustas, kokie bus jo, kaip ministro, užsienio politikos prioritetai, A.Ažubalis tvirtino šioje srityje neketinąs išradinėti dviračio.
„Prioritetai išliks tie patys – tikra, gili integracija į NATO ir Europos Sąjungą, geri santykiai su kaimynais“, – sakė skiriamasis ministras. – „Kitas klausimais, kaip mes šiuos prioritetus įgyvendinsime. To šiuo metu komentuoti nenorėčiau“.
Komandos žaidėjas
A.Ažubalis taip pat nesiėmė vertinti buvusio užsienio reikalų ministro Vyganto Ušacko darbo, vietoj to akcentavęs, kad jam asmeniškai viena iš svarbiausių vertybių yra komandinis darbas.
„Esu, ar bent jau bandau būti, komandinio stiliaus žmogus ir laikausi tokio principo: kuo daugiau duodi, tuo daugiau gauni. Todėl manau, kad ypatingai tokioje srityje kaip užsienio politika labai svarbus komandos narių pasitikėjimas ir delegavimas jiems ambicingų ir rimtų uždavinių, nesistengiant pačiam būti ir galutiniu teisėju“, – sakė A.Ažubalis.
Tačiau jis taip pat tvirtino manąs, kad D.Grybauskaitė turėjo priežasčių norėti pakeisti V.Ušacką nauju ministru.
„Jeigu diplomatijoje viskas būtų pasakoma atvirai, viskas būtų išdėliojama visuomenei, kaimynams, viešajai pasaulio opinijai, manau, diplomatija nustotų egzistuoti. Ji taptų nebereikalinga. Diplomatijos pagrindinis bruožas – diskretiškumas. Galiu pasakyti tik tiek, kad prezidentė turėjo rimtų motyvų“, – sakė A.Ažubalis, žurnalisto paklaustas, ar prezidentė turėjo pagrindo reikšti nepasitikėjimą V.Ušacku.
Apie Užsienio reikalų ministerijos (URM) reformas A.Ažubalis teigė prakalbsiantis tik tada, kai gerai susipažis su vidine URM situacija ir žmogiškaisiais resursais. Esą tada tik tada jis galės pasakyti reikės kokių nors reformų, ar ne. Skiriamasis ministras teigė taip pat neturįs atsakymo dėl laikinai pareigas einančių viceministrų. Sakė, kad dėl jų apsispręs su jais pabendravęs.
A.Lukašenkos vizitui pritartų
Po susitikimo su prezidente A.Ažubalis teigė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka galėtų būti pakviestas į kovo 11–osios iškilmes jei „tuo pat metu būtų sprendžiami Lietuvai svarbūs klausimai“. Jis taip pat patikino, kad jo žiniomis, kvietimas A.Lukašenkai dar neišsiųstas.
15min.lt primena, kad Lietuva siekia, kad Baltarusija išduotų Vladimirą Uschopčiką, įtariamą davus Rusijos kariškiams įsakymą 1991 m. sausio 13–ąją šaudyti į televizijos bokšto ginti susirinkusius žmones. Po nepavykusio perversmo V.Uschopčikas nuo Lietuvos persekiojimo pabėgo į Baltarusiją. 2000 m. jis buvo paskirtas Baltarusijos gynybos ministro pavaduotoju, dabar jau yra išėjęs į pensiją.
Žurnalistams pasiteiravus, ar reikalaus okupacinės žalos atlyginimo iš Rusijos, skiriamasis ministras tikino, kad „nėra atlikti namų darbai, kad būtų galima kaip užsuktiems kartoti Rusijai apie žalos atlyginimą“. „Mes iš tiesų nesame padarę tam tikrų veiksmų, tam tikrų darbų, kad galėtumėme toliau tęsti šį pokalbį. Duokite laiko“, – sakė A.Ažubalis, tačiau atsisakė konkrečiai įvardinti, kokie namų darbai nebuvo atlikti.
Tyrimas buvo reikalingas
A.Ažubalis taip pat tvirtino pritariąs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktam tyrimui dėl galimai Lietuvoje veikusio JAV Centrinės Žvalgybos Valdybos (CŽV) kalėjimo. 15min.lt primena, kad buvęs užsienio reikalų ministras V.Ušackas sulaukė kritiško prezidentės D.Grybauskaitės įvertinimo dėl komentarų apie minėtą tyrimą. V.Ušackas yra teigęs, kad svarbiausia parlamentinio tyrimo dėl galimo CŽV kalėjimo žinia pasauliui esą yra tai, kad nebuvo nustatyta, jog Lietuvos teritorija buvo pervežami terorizmu įtariami asmenys, o šalyje veikė slaptasis CŽV kalėjimas.
Šalies vadovė, vertindama tyrimo išvadas, pabrėžė, kad buvo nustatyta, jog „mūsų partnerių prašymu buvo statomi specialūs pastatai žmonėms laikyti“.
Naujasis užsienio reikalų ministras tikina, kad šis parlamentinis tyrimas „padėjo Lietuvai išvalyti dar vieną jos demokratijos kraujotakoje užsikimšusį vamzdį“. „Manau, kad gerai, jog tas tyrimas buvo. Esu įsitikinęs, kad santykių su Jungtinėmis Valstijomis komiteto išvados nesugadino, nes jose kalbama ne apie JAV, o apie mus, mūsų santvarką, mūsų demokratinės sistemos gyvybingumą ir ydas“, – teigė A.Ažubalis.
Rusija – komplikuota kaimynė
Kiek seniau tvirtinęs, kad ES ir NATO dokumentuose Rusija turi būti aiškiai įvardinta kaip grėsmė, savo žodžių apie Rusiją, kaip grėsmę, A.Ažubalis neišsižadėjo ir penktadienį.
„Manau, kad Rusija yra komplikuota kaimynė, kurios kai kurie veiksmai gali būti įvardinti kaip grėsmingi. Pavyzdžiui, ekonominiu požiūriu Lietuvai buvo grėsmingas „Družbos“ naftotiekio uždarymas. Niekur nuo to nepabėgsi. Manau, kad kuo mes būsime atviresni savo vertinimais, tiesesni, tuo bus geresnė dvišalių santykių atmosfera“, – žurnalistams sakė skiriamasis ministras.
Paklaustas, kurios – Vašingtono ar Briuselio – politikos linijos Rusijos atžvilgiu ketina laikytis, A.Ažubalis akcentavo narystės ES svarbą. „Mūsų stiprybė yra mūsų narystė ES. Todėl kiek tai įmanoma, turime padėti formuoti bendrąsias ES politikas. Ar tai būtų prekybos bendroji politika, ar tai būtų užsienio saugumo. Bendrumas šiuo atveju yra mūsų stiprybė. Dvišaliuose santykiuose, kai turi reikalų su didele valstybe, ne visada lengva pasiekti abipusiai subalansuotą ir abipusiai naudingą sprendimą“, – sakė A.Ažubalis.
Delegavo partija
Šalies Konstitucijos 84 str. numatyta, kad ministrus premjero teikimu skiria ir atleidžia prezidentas. Teikti A.Ažubalio kandidatūrą į jiems priklausantį užsienio reikalų ministro postą pirmadienį nuspręsta Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų prezidiume.
Iki šiol A.Ažubalis buvo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
15min.lt primena, kad praėjusią savaitę prezidentei pareiškus nepasitikėjimą, atsistatydino buvęs užsienio reikalų ministras Vygantas Ušackas. Kaip viena iš pagrindinių šalies vadovės nepasitikėjimo priežasčių įvardyta tai, esą ministras užsienio politikos nederino su prezidente.
Antradienį D.Grybauskaitė pasirašė V.Ušacko prašymą atleisti jį iš pareigų. Laikinai Užsienio reikalų ministerijai iki šiol vadovavo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
A.Ažubalis užsienio reikalų ministro pareigas pradės eiti po to, kai prisieks Seimo plenariniame posėdyje. Kadangi artimiausia parlamento eilinė plenarinė sesija prasidės tik kovo 10 dieną, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ėmėsi iniciatyvos rengti neeilinę sesiją, kuri galėtų vykti vasario viduryje arba pabaigoje.
