Teisininkų išvadose teigiama, kad kyšininkavimo įtraukimas greta labai sunkių nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui bei karo nusikaltimų iškrenta iš konteksto.
Seimo teisininkai teigia, kad kyšininkavimo nei savo pavojingumu, nei sankcija negalima prilyginti nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams. Be to, pagal Baudžiamąjį kodeksą kyšininkavimas laikytinas ne „labai sunkiu“, bet „sunkiu“ nusikaltimu.
Seimo Teisės departamentui taip pat užkliuvo aiškinamojo rašto nuostata, jog projekto rengėjai mano, kad „priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės“.
„Kyla klausimas, kokiu tikslu yra teikiamos baudžiamojo įstatymo pataisos, jeigu nesitikima daryti įtakos kriminogeninei situacijai“, – sakoma Teisės departamento išvadose.
Pagal prezidentės siūlymą, senatis būtų netaikoma, jei valstybės tarnautojas priimtų arba pažadėtų didesnį negu 34 500 litų kyšį arba būtų dėl tokio kyšio susitaręs, jo reikalavęs arba provokavęs.
Prezidentės pateikto įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad minėtas kvalifikuotos sudėties kyšininkavimas „pasižymi ypatinga žala visuomenės stabilumui ir moralei, demokratijos ir teisinės valstybės įsitvirtinimui, valstybės ekonominiams interesams“.
Prezidentės pateiktame Baudžiamojo kodekso pataisų projekte senaties taip pat siūloma atsisakyti labai sunkiems nusikaltimams, o kitus senaties terminus prailginti.
