Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Afganistano žmonės kariauti nenori ir trokšta saugumo, sako Lietuvos generolas. Situaciją Goro provincijoje destabilizuoja talibai

Lankydamasis Afganistane generolas A.Vaičeliūnas apdovanojo ukrainiečių karo medikus, kurie iš karto po incidento operavo Čagčarano centre peršautus Lietuvos karius
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Lankydamasis Afganistane generolas A.Vaičeliūnas (dešinėje) apdovanojo ukrainiečių karo medikus, kurie iš karto po incidento operavo Čagčarano centre peršautus Lietuvos karius
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kas iš tiesų vyksta Afganistano Goro provincijoje? Kokius įgaliojimus turi ir ko negali daryti ten dislokuoti Lietuvos kariai? Kas ir kodėl siekia destabilizuoti padėtį iki šiol ramia laikytoje provincijoje? Apie tai 15min.lt kalbasi su Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininku brigados generolu Algiu Vaičeliūnu.

Sekmadienį Lietuvos vadovaujamos Goro provincijos atkūrimo grupės vado pulkininko Gintaro Smaliuko prašymu į mūsų šalies karių stovyklą permestas Tarptautinių saugumo pajėgų (ISAF) greitojo reagavimo būrys. Šių pajėgų paprašyta provincijoje blogėjant saugumo situacijai.

Rudenį Goro provincijoje buvo užfiksuoti keli rimti incidentai, nukreipti prieš čia dislokuotus mūsų karius. Provincijos sostinės Čagčarano centre policininko uniformą vilkintis asmuo peršovė du karius. Praėjusią savaitę netoli mūsų karių patrulio, ties pakilimo taku Čagčarano oro uoste, sprogo radijo bangomis valdomas sprogstamasis užtaisas.

Sprogstamasis užtaisas Čagčarane sprogo likus kelioms valandoms iki Lietuvos krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės atvykimo į Gorą. O dar po poros dienų prie Lietuvos karių stovyklos vartų susisprogdino savižudis.

Kiek anksčiau sprogstamasis užtaisas sprogo po Lietuvos karių šarvuočiu. Niekas nenukentėjo tik per atsitiktinumą.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuvos karys sargyboje Čagčarane
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuvos karys sargyboje Čagčarane

„Lietuvos kariai, tarnaujantys provincijos atkūrimo grupėje (PAG), atlieka specifines užduotis. Jie neturi teisės savarankiškai planuoti ir vykdyti karinių operacijų. Tai pagal ISAF nuostatus gali daryti tik vadinamosios užduoties vykdymo grupės (angl. – Task Force), kurios neįeina į PAG sudėtį. Goro provincija, atsižvelgiant į iki šiol buvusią saugumo situaciją, užduoties vykdymo grupių neturėjo. Todėl blogėjant saugumo situacijai provincijoje ir siekdamas imtis tam tikrų saugumo priemonių pulkininkas G.Smaliukas kreipėsi į Vakarų regioninės vadavietės vadą dėl paramos skyrimo, atsiunčiant užduoties vykdymo grupes. Sekmadienį Vakarų regiono vadas į provincijos atkūrimo grupę atsiuntė greitojo reagavimo būrį, jis dislokuotas mūsų stovykloje", – pokalbį pradėjo generolas A.Vaičeliūnas.

Pasak generolo, greitojo reagavimo padalinių nebuvo dislokuota tose provincijose, kuriose saugumo situacija leido išsiversti be užduočių vykdymo grupių. Ten buvo dislokuotos tik provincijos atkūrimo grupės, kurių užduotis – mokyti, treniruoti saugumo pajėgas, vystyti vietos administracijos vadovavimo ir valdymo gebėjimus, remti civilius plėtojant įvairius ilgalaikius vystomuosius projektus. Karinių operacijų planavimas ir vykdymas į PAG užduotis neįeina.

Jei kurioje nors provincijoje saugumo situacija prastėja, PAG jai pavestų užduočių vykdymas iš dalies gali būti apribotas. Todėl nesaugiose provincijose buvo ne tik steigiamos provincijų atkūrimo grupės, bet ir dislokuojamos užduoties vykdymo pajėgos, kartu užtikrinančios saugumą provincijoje.

Goro provincija buvo viena iš nedaugelio provincijų, kurioje užduočių vykdymo pajėgos dislokuotos nebuvo. Tais atvejais, kai saugumo situacija blogėja, Vakarų regioninė vadavietė yra atsakinga už Goro, kaip ir kitų vakarų regiono provincijų saugumo situacijos stabilizavimą.

Ar galima prognozuoti, kiek laiko Goro provincijoje bus sekmadienį atsiųstas greitojo reagavimo būrys?

Tai priklausys nuo saugumo situacijos Goro provincijoje. Mūsų duomenimis, situacija išlieka įtempta, provincijos atkūrimo grupėje įvesta aukštesnė saugumo padėtis. Mūsų kariai per žymiai trumpesnį laiką turi būti pasiruošę atremti vienokio ar kitokio pobūdžio iššūkius, net ir prieš mūsų stovyklą. Todėl šiandien pasakyti, ar tas greitojo reagavimo būrys Gore bus savaitę, ar mėnesį, yra labai sunku.

Gal galite paaiškinti, kas vyksta Goro provincijoje? Kodėl saugumo situacija pradėjo blogėti?

Savižudžiai, net ir Afganistane, neatsiranda iš niekur. Turi būti tam tikros jėgos, tam tikras finansavimas, pasiruošimas. Reikia daug dalykų susieti į vieną vietą, kad priverstume vieną ar kitą žmogų tapti savižudžiu. Afganistanas nėra ta kultūra (kaip mes kartais įsivaizduojame), kurioje būtų daug savižudžių sprogdintojų. Jų nėra daug. Bet yra tam tikros priemonės, kaip tie savižudžiai „gaminami“.Priežastys išlieka tos pačios, apie kurias aš ne kartą esu kalbėjęs. Visų pirma situaciją Goro provincijoje įtakoja koviniai veiksmai, vykdomi Afganistano pietuose ir kituose šalies regionuose. Atsižvelgiant į didžiulį koalicijos ir Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų spaudimą karštuose regionuose, priešiškos pajėgos ieško rajonų, ramesnių vietovių, į kurias galėtų perkelti savo veiklą, kad jų veiksmai būtų matomi. Tie, kurie yra susipažinę su priešiškų pajėgų (teroristų ar Talibano) veiksmais, žino, kad jų tikslai ir pobūdis yra vienodi visame Afganistane. Priešiškoms pajėgoms nesvarbu, kur vykdyti išpuolius: Kandahare, Herate, Kabule ar kitose Afganistano vietose. Svarbiausia yra tai, kad visi įvykiai, susiję su jų išpuoliais, būtų nušviečiami vietos ir tarptautinėje žiniasklaidoje. Priešiškos pajėgos, susiduriančios su spaudimu Afganistano pietuose,   savo veiksmus bando perkelti į iki šiol saugesniais laikytus regionus, kuriose koalicijos ir Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų tankumas yra ženkliai mažesnis. Manau, tai yra viena iš pagrindinių priežasčių.

Kalbos apie tai, kad vietos gyventojai galėtų būti nepatenkinti Lietuvos ir kitų šalių partnerių indėliu atkuriant provinciją, yra ne visai pagrįstos. Gore investuoja ne tik Lietuva, čia dirba daugybė kitų valstybių, taip pat nevyriausybinių organizacijų. Aš tikrai nemanau, kad vietos gyventojai ginkluotais išpuoliais, sprogdinimais ar tapdami savižudžiais būtų linkę taip išreikšti savo nepasitenkinimą. Tai patvirtina ir mūsų turima informacija. Galėčiau pateikti pavyzdį – tai šiaurinė Afganistano dalis, kuriai vadovauja Vokietija. Ten prieš porą trejetą metų irgi buvo pakankamai saugu. Tačiau nuo 2009 m., o ypač šiais metais, įtampa Šiauriniame regione padidėjo. Ir tai vyksta, nežiūrint į tai, kad Vokietija ir jos partnerės (o tai daugiausia Skandinavijos šalys – Norvegija, Švedija... Tai pakankamai turtingos valstybės) į vietos infrastruktūrą, gerovę, kitus gyvybiškai svarbius projektus investuoja milijonus eurų ar dolerių.

Situaciją Gore destabilizuoja tikrai ne vietos gyventojai. Mūsų atliekamos apklausos Gore rodo, kad daugiau nei 80 procentų vietos gyventojų palankiai vertina mūsų karius ir mūsų vykdomą misiją. Vietos gyventojai mus palaiko. Jie supranta, kodėl mes ten, be to jie irgi nori taikos ir stabilumo. Kažkodėl kartais Lietuvoje yra manoma, kad Afganistane žmonės nori kariauti, kad jiems reikalinga karo padėtis ir niekam saugumo nereikia. Saugumas Afganistano gyventojams yra labai reikalingas. Jiems jo tikrai reikia. Kai pastarąjį kartą lankiausi Afganistane (spalio 9–12 dienomis – red. past.), kalbėjausi su mūsų provincijos atkūrimo grupėje tarnaujančiais kariais ir ten dirbančiais civiliais. Klausiau apie nuotaikas Čagčarane. Paaiškėjo, kad vietos žmonės nepatenkinti tokia blogėjančia saugumo situacija. Jie sako: mes niekada per ilgus metus tokios saugumo situacijos, tokios grėsmės savo saugumui dar nejautėme. Ir galvoja, kaip apsaugoti save ir šeimos narius. Situaciją Gore destabilizuoja tikrai ne vietos gyventojai.

Juolab kad Goro provincijos etninė ir gentinė gyventojų sudėtis nėra ta, kuri tradiciškai palaiko talibus?

Taip. Goro provincijoje pagrindą sudaro tadžikai. O su talibais siejami puštūnai. Ir prie stovyklos vartų susisprogdinęs savižudis tarme ir išvaizda buvo panašus į puštūnų kilmės žmogų, o ne į vietos gyventoją. Jis buvo ne vietinis.

Gal apie šį išpuolį jau galima pasakyti ką nors daugiau? Ką parodė tyrimas?

Motyvą aš jau paminėjau anksčiau. Tai vykdoma priešiškų pajėgų. Savižudžiai, net ir Afganistane, neatsiranda iš niekur. Turi būti tam tikros jėgos, tam tikras finansavimas, pasiruošimas. Reikia daug dalykų susieti į vieną vietą, kad priverstume vieną ar kitą žmogų tapti savižudžiu. Afganistanas nėra ta kultūra (kaip mes kartais įsivaizduojame), kurioje būtų daug savižudžių sprogdintojų. Jų nėra daug. Bet yra tam tikros priemonės, kaip tie savižudžiai „gaminami“. Be jokios abejonės, tai buvo iš anksto gerai suplanuota operacija.

Sprendžiant iš įvykio aplinkybių, savižudžio tikslas buvo patekti į stovyklą ir susisprogdinti ten padarant kuo daugiau žalos?

Grandinio Viliaus Džiavečkos nuotr./Brigados generolas Algis Vaičeliūnas
Grandinio Viliaus Džiavečkos nuotr./Brigados generolas Algis Vaičeliūnas

Kiekvienas teroro išpuolis, kiekvienas savižudis siekia, jei tai yra įmanoma, sužaloti, sužeisti ar nužudyti aplink esančius žmones. Jeigu jis ėjo į mūsų stovyklą, žinoma, jis tikėjosi nusinešti ir vieno ar kelių žmonių gyvybes: žmonių, kurie tarnauja PAG, o gal vietos žmonių, kurie remia mūsų veiklą. Tačiau manau, kad tai nebuvo pagrindinis ir vienintelis savižudžio tikslas. Savižudžiai visada siekia, kad apie tai kuo plačiau sužinotų visuomenė, tai būtų kuo plačiau paskleista informacinėje erdvėje. Tokia jų logika ir kariavimo taktika. Kitaip jie neturi būdų atkreipti dėmesį į save ir savo veiksmais destabilizuoti saugumo padėtį.

Kai kas mano, kad Afganistane priešiškos pajėgos, naudodamos tokią taktiką, laimi, kad koalicinės pajėgos pralaimi karą... Visiška nesąmonė. Čia fantazijos! Jokių koalicinių pajėgų pralaimėjimo nėra. Koalicijos pajėgos laimi! Kitas dalykas – kaip tai nušviečiama viešoje erdvėje. Žinoma, yra nemažai iššūkių, tokių kaip Afganistano nacionalinių saugumo pajėgų (kariuomenės,  policijos ir kitų) efektyvumo stiprinimas, administracinių pajėgumų ir gebėjimų vadovauti bei valdyti savo kraštą vystymas, vietos gyventojų gerovės sukūrimas ir t.t.

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuvos kariai
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuvos kariai

Tai ir yra pagrindiniai tikslai, kurių siekiama. Mes turime kuo greičiau ir efektyviau parengti nacionalines saugumo pajėgas, kad jos savarankiškai galėtų užtikrinti saugumą šalyje. Tam ir siunčiamos mokymo pajėgos, kad jos greičiau išmokytų vietos policijos pareigūnus, kaip veikti vienoje ar kitoje situacijoje.

Lietuva, kaip ir kitos koalicijos partnerės, netrukus į Čagčaraną siųs savo pirmąją policijos mokymo grupę. Manau, ji daug prisidės, kad Čagčarano mieste ir visame Gore policininkai pasiektų aukštesnį pasirengimo lygį.

Jei prakalbome apie Goro policiją... Gal jau sulaikytas policininkas, kuris šaudė į mūsų karius Čagčarano centre?

Ne. Dar nesulaikytas. Žinau, kad atliekamas tam tikras darbas. Padidintas dėmesys šiam įvykiui jaučiamas ir iš ISAF vadovybės pusės.

Grįžkime prie karių, atsiųstų į pagalbą lietuviams Gore. Nejučiomis peršasi išvada, kad provincijoje susiklosčius tokioms aplinkybėms, kokios yra dabar, čia galime sulaukti tokių pat įnirtingų kovų, kaip kai kuriose kitose provincijose. Jei sukilėliai, stumiami iš Helmando, Kandaharo ar kitų vietą, traukia į Gorą, juos reikia išstumti ir šios provincijos. Tuo labiau kad į Gorą jau atsiųstos kovinės pajėgos. Ar realu, kad mūšiai užvirs ir Gore?

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuvos kariai Čagčarano oro uoste saugo Lietuvos KOP lėktuvą
Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Lietuvos kariai Čagčarano oro uoste saugo Lietuvos KOP lėktuvą

Šiandien aš to teigti nenorėčiau. Pagal turimą informaciją, Goro provincijai šiandien nėra reikalingos plataus masto operacijos. Sunku pasakyti, kiek priešiškų pajėgų yra Čagčarane, tačiau mūsų žiniomis, paskutiniai įvykiai buvo atlikti mažos grupelės žmonių. Kelių, o ne keliasdešimties ar kelių šimtų. Helmando ir Kandaharo provincijos, kaip mes žinome, yra priešiškų pajėgų buveinės, jų šventovės. Ten jų yra gerokai daugiau. Ten galbūt kalbame apie šimtus kovotojų. Pas mus situacija yra kitokia. Tikrai negalėčiau pasakyti, kad yra būtinybė ir ISAF pajėgos turėtų planuoti plataus masto operacijas Čagčarano mieste ar Goro provincijoje. Kaip bus po metų ar dvejų, pažiūrėsime.

Į Gorą atvykus ISAF greitojo reagavimo pajėgoms, apie mūsų Specialiųjų operacijų pajėgų permetimą į Čagčaraną, matyt, nebėra svarstoma?

Mes juos visada turime omenyje. Specialiųjų operacijų pajėgos yra sudėtinė ISAF pajėgų dalis. Jie nepriklauso provincijos atkūrimo grupei. Jie turi didesnę planavimo ir operacijų vykdymo laisvę nei PAG kariai.

Netrukus keisis PAG sudėtis. Į Afganistaną ruošiasi išvykti nauji kariai. Kokios jų nuotaikos keičiantis saugumo situacijai Gore? Jie juk žino, su kuo teks susidurti.

Jų nuotaikos yra kovingos. Jie yra pilni ryžto kaip galima greičiau vykti į Goro provinciją, į Čagčaraną, pakeisti dabar ten esančių mūsų karių ir vykdyti tų užduočių, kurias jie privalės vykdyti. Tokios yra tiek vadų, tiek karių, kurie ruošiasi išvykti, nuotaikos.

Atsisakiusių dėl blogėjančios saugumo situacijos nebuvo?

Ne. Jie pilni ryžto.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min