Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

AFP apžvalgininkas: NATO sąjungininkės yra Baltijos šalių akys danguje

NATO karinių pajėgų naikintuvas
BFL/KAM nuotr. / NATO karinių pajėgų naikintuvas
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Prancūzų pulkininkas Sebastienas Vallette'as atsilošia savo kabineto krėsle, nes prieš kelias minutes jo vadovaujamos eskadrilės naikintuvas „Mirage“ nutūpė dar sovietų laikais įrengtame aerodrome Lietuvoje.

Didžiuliame žemėlapyje ant sienos jo kabinete atvaizduota Lietuva, Latvija ir Estija, o pakraščiuose – griežti perspėjimai: „Do Not Enter Russian Airspace“ (Neskriskite į Rusijos oro erdvę).

Šešerius metus NATO sąjungininkės pasikeisdamos patruliuoja trijų Baltijos šalių oro erdvėje. Šių mažyčių, 1991 metais tapusių nepriklausomomis nuo Sovietų Sąjungos valstybių santykiai su Maskva lieka gana irzlūs.

Pulkininkas S.Vallette'as ir šeši jo vadovaujami prancūzų karo lakūnai šio metu yra šių valstybių akys danguje.

Pasak jo, užtikrinant oro erdvės suverenumą, svarbu „žinoti, kas ką joje daro“. „Tai atgrasinimo, apsaugos, prevencijos ir paramos dalykai“, – pažymėjo jis, kalbėdamas AFP korespondentui Zoknių kariniame objekte, kuriame kadaise buvo dislokuota apie 20 tūkst. Sovietų Sąjungos karių.

S.Vallette'as sakė suprantąs, jog Baltijos šalių istorija yra „sudėtinga“, tačiau jis atmetė požiūrį, jog jo darbas yra perspėti stiprėjantį Kremlių, išvedusį savo pajėgas iš Baltijos kraštų visai neseniai – 1994 metais.

„Daugelis nori sutelkti dėmesį į Rusiją, tačiau specialiai tai nedaroma, – aiškino jis. – Visos šalys savo oro erdvėje atlieka stebėseną. Nekalbama apie jokią kuo nors ypatingą grėsmę“.

Patruliavimas trijų Baltijos šalių oro erdvėje prasidėjo 2004–aisiais, kai tik jos įstojo į NATO.

Dauguma Aljanso narių pačios rūpinasi savo oro erdvės saugumu, tačiau Baltijos šalys, dėl savo mažumo ir lėšų stokos, pačios to daryti negali.

„Nieko gera, jei virš NATO šalių teritorijos būtų tuščia oro erdvė, – aiškino Estijos gynybos ministras Jaakas Aaviksoo (Jaka Aviksas). – Tai principo reikalas; tuštuma visada gundo“.

Trys Baltijos šalys, turinčios 6,8 mln. gyventojų ir 20500 profesionalių kariškių, nusiuntusios 580 karių į Afganistaną, susilaukė pagyrimų iį NATO vadovo Anderso Fogho Rasmusseno (Anderso Fouho Rasmuseno), kuris pabrėžė, jog jos „smūgiuoja stipriau negu galima tikėtis iš jų svorio“.

Jų karines pajėgas sudaro 1550 asmenų personalas, 35 orlaiviai – daugiausia, sraigtasparniai ir transporto lėktuvai.

„Tokios pajėgos turi simbolinę vertę, o oro erdvės sienos kontroliuojamos grynai techninėmis priemonėmis, – sakė J.Aaviksoo. – Tai solidarumo ženklas“.

Jo kolegė Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pridūrė, jog tai susiję su „NATO matomumu regione“.

Baltijos šalys oro patruliavimui skiria kas mėnesį po 100 tūkst. eurų, tai sudaro 10 proc. visų kaštų, likusią dalį dengia patruliavimą vykdančios šalys.

Baltijos šalių oro erdvės patruliavimas numatytas iki 2014 metų, tačiau trijulė norėtų jį pratęsti, bent iki 2018 metų.

„2018-ieji būtų gera data“, – sakė Latvijos gynybos ministras Imantas Liegis. NATO narė Norvegija padeda parengti patruliavimo iki 2018 metų planą, kuriame būtų numatomas ir nedidelių bendrų Baltijos šalių karinių oro pajėgų kūrimas.

Pasak gynybos temas nagrinėjančio analitiko Aleksandro Matonio, „ši oro misija tėra tik sąjungininkių pėdsakas Baltijos šalių teritorijoje; karinės reikšmės ji neturi, bet jos turinys politinis“.

Prancūzai pirmąją savo patruliavimo Baltijos šalių erdvėje pamainą atliko 2007–aisiais, vėl grįš čia 2011-aisiais. Misijoje dalyvavo Belgijos, Britanijos, Čekijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Ispanijos, Turkijos ir JAV karo lėktuvai.

S.Valette'o 140 narių kontingentas, kuriame yra ir aptarnaujantis personalas, patruliavimo misiją perėmė iš vokiečių sausio 4 dieną ir perduos lenkams gegužės 1 dieną.

Kasdien, du kartus per parą, du naikintuvai kartu kyla į orą; skrydis trunka apie pusantros valandos, dažniausiai atliekama paprasta stebėjimo užduotis.

Tačiau naikintuvai bet kurią akimirką pasirengę vizualiniam kontaktui su lėktuvais, neatsakančiais į radijo ryšį, bei gali išprašyti juos iš Baltijos šalių erdvės.

Kartą į Baltijos oro erdvę pateko į Kaliningrado sritį skridęs rusų lėktuvas, neturėjęs leidimo kirsti šią erdvę. Riba tarp navigacijos klaidos ir tyčinio pažeidimo būna neryški. „Tokias atveju būna abipusis padėties supratimas, jokio eskalavimo“, – paaiškino S.Vallette'as. 

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min