Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ainė Ramonaitė: nepavykęs referendumas – partinės demokratijos pergalė Lietuvoje

Balsavimas Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Balsavimas Kaune
Šaltinis: Radijas „Laisvoji banga“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Sekmadienį vykusiame referendume dėl žemės pardavimo užsieniečiams rinkėjų aktyvumas buvo rekordiškai žemas – išreikšti savo valią atvyko vos 14,24 proc. rinkėjų. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje pilietiškumą ištiko krizė? Radijo „Laisvoji banga“ laidoje „Ant bangos“ diskutavo Vilniaus universiteto dėstytojai Ainė Ramonaitė ir Darius Kuolys.

„Tai nebuvo labai netikėtas rezultatas. Tačiau dauguma politologų manė, kad balsuoti ateis bent 30 proc. rinkėjų, – sako A. Ramonaitė. – Apie pusė Lietuvos žmonių apskritai nedalyvauja rinkimuose, tai ši dalis automatiškai atkrenta. Kita dalis pakluso partijų raginimui tarsi boikotuoti šį referendumą.

Todėl manau, kad šis rezultatas yra partinės demokratijos pergalė Lietuvoje. Ar tai yra gerai – klausimas. Ir įvardinčiau dar trečią kategoriją žmonių, kuriems rūpėjo ši tema, bet jie buvo sutrikę dėl referendumo klausimo. Mat buvo labai sudėtingas paketas konstitucijos pataisų, kur net galima diskutuoti dėl formuluočių tinkamumo. Todėl žmonės sutriko ir nusprendė nepareikšti jokios nuomonės“.

Su A. Ramonaitės argumentais sutiko ir D. Kuolys. Anot jo, referendumas labai daug pasakė apie mūsų valstybės būklę: „Ji gerokai nutolusi nuo demokratijos. Referendumo iniciatoriams reikėjo daug kovoti dėl teisės viešai paaiškinti, ką jie daro. Jie tai gynė net teismuose. Prasidėjo jų niekinimas, persekiojimas.“

Čia, matyt, buvo pakankamai beviltiška ir net negraži kova tarp tų, kurie nori kažką pasakyti valdžiai, o ji nenori klausytis ir bando viską sutvarkyti kitais būdais. Atrodytų, kad jau turėtume prieiti prie civilizuoto kalbėjimosi, tačiau jo nebuvo iš abiejų pusių, – sakė A.Ramonaitė.

Pasak D. Kuolio, žmonės, kurie elgėsi pagal Lietuvos Konstituciją ir naudojosi teise inicijuoti tautos nuomonės išsakymą, tarsi susidūrė su Vyriausiosios rinkimų komisijos ir kai kurių partijų atstovų patyčiomis, pareiškimais, kad šis referendumas negali įvykti, be aiškios sistemos buvo tikrinti surinkti parašai.

„Šie parašai keistai atsidūrė policijos rankose ir pasirašę piliečiai šalies kaimuose sulaukė policijos pareigūnų, kurie klausė, ar tai jų parašas. Tai lyg spaudimas tiems, kurie pasisako už referendumo inicijavimą. O tai žiniasklaidoje buvo nutylėta. Referendumo iniciatoriai, kurie elgėsi pagal Konstituciją, buvo apšaukti Rusijos agentais, kad griauna valstybę. Buvo ir Tėvynės sąjungos atstovų pareiškimas, kad šis referendumas antikonstitucinis.

Tačiau juk tai ir yra būdas, kuriuo galima pakoreguoti konstituciją. Čia buvo labai stipri kampanija prieš piliečių iniciatyvą. Prezidentė sakė, kad referendumas yra būdingas autoritariniams rinkimams ir tai yra prievartos primetimas. Įsivaizduokime tokį pareiškimą iš kitų Europos Sąjungas valstybių vadovų lūpų. Čia Lietuvos žiniasklaida irgi tylėjo“, – sakė D. Kuolys.
Pasak A.Ramonaitės, išvengti referendumo padėjo ir tai, kad jis vyko ne kartu su prezidento rinkimais.

„Čia, matyt, buvo pakankamai beviltiška ir net negraži kova tarp tų, kurie nori kažką pasakyti valdžiai, o ji nenori klausytis ir bando viską sutvarkyti kitais būdais. Atrodytų, kad jau turėtume prieiti prie civilizuoto kalbėjimosi, tačiau jo nebuvo iš abiejų pusių. Paklausius kai kurių žmonių pasisakymų per debatus, tai sunku įsivaizduoti, kaip taip galima kalbėtis. Tačiau valdžia irgi turėtų rodyti norą susikalbėti“, – dialogo nebuvimą tarp referendumo iniciatorių ir valdžios aiškina A. Ramonaitė.

Radijas „Laisvoji banga“
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min