Jis pripažino, kad Lietuvai ekonomikos smukimas buvo skausmingas, nes savo finansus ji tvarkė prasčiau negu Estija.
„Estų nusileidimas yra švelnesnis, nes jie kaip tik per pastaruosius metus sau buvo pasirengę tą minkštinančią nusileidimą pagalvę – turėjo nedeficitinius biudžetus, rūpinosi, kad jų finansų sistema būtų skaidri, stabili, kad pajamos būtų didesnės už išlaidas. Tuo tarpu ankstesnės mūsų Vyriausybės labai mėgo išlaidauti ir ekonomikos augimas, nepaisydamos visų perspėjimų, ekonomikos ekspertų kalbų apie galimą perkaitimą, kad jokios bėdos mūsų neištiks ir todėl dabar turime žymiai skaudžiau pergyventi visas šių metų pasekmes, nes anksčiau nekreipėme dėmesio į pavojaus signalus ir perspėjimus“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė A.Kubilius.
Jis patikino, kad Vyriausybė pasirengusi imtis prevencinių veiksmų.
Šiuo metu, kai jau matome ir stabilumo, ir tam tikrus augimo požymius, atrodo, kad jau galime aiškiai suvokti, kur esame. Kad nusmukome pagal ekonomikos lygį iki 2006 metų, kad matome kai kuriuos atsigavimo požymius, – sakė Andrius Kubilius.„Turėsime galvoti, kaip išvalius ekonomiką nuo šito skausmingo ekonominės krizės paveldo, susitvarkius taip, kad ekonomika augtų toliau remdamasi sveikais principais, daug dėmesio skirti ir įvairiems prevenciniams dalykams, kad ateityje nepakliūtume į tokią didelę duobę. Arba jei tokios krizės vėl ateitų, mes turėtume pasirengę žymiai geresnę, kaip, ekonomistai vadina, pagalvę tam, kad minkščiau kristume“, – tvirtino ministras pirmininkas.
Šį rudenį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo konstatavo, kad Lietuva išgyvena krizę. Ar krizė bus taip oficialiai „atšaukta“ 2010-aisiais, A.Kubilius nesiėmė prognozuoti.
„Nesiimčiau taip skubiai sakyti, kad tikrai galėtume prognozuoti, jog kitais metais jau galėtume pasirašyti kokį nors nutarimą, kad krizė baigėsi. Kiti metai, iš vienos pusės bus gal ir šiek tiek lengvesni, bet tikrai, tai nereiškia, kad sunkumai ir išmėginimai bus pasibaigę“, – sakė jis.
Pasak premjero, krizės piką šalis pakankamai sėkmingai atlaikė.
„Šiuo metu, kai jau matome ir stabilumo, ir tam tikrus augimo požymius, atrodo, kad jau galime aiškiai suvokti, kur esame. Kad nusmukome pagal ekonomikos lygį iki 2006 metų, kad matome kai kuriuos atsigavimo požymius. Tai šiuo požiūriu į kitus metus žiūrint yra šiek tiek lengviau, nors tenka pasakyti, kad tikrai išmėginimai, iššūkiai yra dideli, bet galbūt jie bus šiek tiek kitose srityse“, – teigė A.Kubilius.
Jo tvirtinimu, 2010-aisiais Vyriausybė koncentruosis į nedarbo problemas.
„Kitais metais teks didžiausią dėmesį skirti nedarbui – paieškoms, kaip išsaugoti daugiau darbo vietų, kaip padėti verslui, kaip daugiau pinigų, europinių – taip pat, panaudoti ekonomikai stimuliuoti. Iš kitos pusės, kaip pertvarkyti, padaryti žymiai modernesnę, panaudojant kitų šalių patirtį, apsaugos nuo nedarbo sistemą ir tai bus vienas svarbiausių mūsų prioritetų“, – sakė A.Kubilius.
Finansų ministerija kitais metais jau prognozuoja švelnesnę padėtį Lietuvos darbo rinkoje ir mano, kad nedarbo lygis šalyje bus 16,7 proc. Rugsėjį ministerija teigė, kad kitais metais vidutinis nedarbo lygis šalyje bus 19,8 procento.
Ministerija atnaujintas kitų metų bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčio prognozes žada skelbti 2010-aisiais.
Švedijos kapitalo didžiausias Lietuvoje komercinis SEB bankas ekonomikos krizėje kitąmet įžvelgia pragiedrulių ir prognozuoja, kad Lietuvos BVP 2010 metais padidės 1 procentu.
SEB manymu, šiemet nedarbo lygis Lietuvoje sieks 14 proc., 2010 metais – 15,5 procento.
