Higienos instituto Sveikatos informacijos centro (HI SIC) duomenimis, 2006–2008 metais Vilniaus mieste stebėtos vis didėjančios sergamumo gonorėja tendencijos, nuo 2007 metų sergamumas sifiliu taip pat sparčiai augo. Išsivysčiusioms Vakarų šalims įgyvendinus LPI profilaktikos ir kontrolės programas pavyko stabilizuoti LPI plitimą, tačiau Lietuva, kaip ir Rytų Europos šalys, patenka į grėsmingos LPI plėtros regioną.
Kadangi paaugliai yra linkę dažnai keisti lytinius partnerius, o prezervatyvus naudoja ne visų lytinių santykių metu, LPI perdavimo tikimybė tarp jaunų žmonių yra labai didelė. Kad būtų galima planuoti efektyvias priemones, kurios užkirstų kelią nepageidaujamiems nėštumams, abortams, LPI bei jų sukeliamoms neigiamoms pasekmėms, būtina žinoti daugiau apie paauglių lytinę elgseną ir jų mąstymo ypatumus. Todėl norėdamas išsiaiškinti mokinių lytinės elgsenos ypatumus bei žinias apie lytiškai plintančias infekcijas ir jų padarinius, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras atliko 8–12 klasių mokinių lytinės elgsenos ir žinių apie lytiškai plintančias infekcijas tyrimą Vilniaus miesto bendrojo lavinimo mokyklose.
Kas ketvirtas (25,3 proc.) tyrime dalyvavęs mokinys jau buvo turėjęs lytinių santykių (pirmųjų lytinių santykių amžius tarp tyrimo dalyvių svyravo nuo 12 iki 18 metų). Kas penktas mokinys pirmuosius lytinius santykius turėjo būdamas 15 metų, kas trečias – 16 metų. Pradėję gyventi aktyvų lytinį gyvenimą, kas ketvirta mergina ir kas penktas vaikinas susidūrė su neplanuoto nėštumo baime, kas dvidešimta mergina ir kas dešimtas vaikinas bijojo lytiškai plintančių infekcijų. Pirmiesiems lytiniams santykiams mokiniai dažniau rinkosi tokio paties arba panašaus į save amžiaus asmenis. Pirmųjų lytinių santykių metu nuo alkoholio buvo apsvaigęs kas ketvirtas vaikinas ir beveik kas penkta mergina, nuo narkotinių medžiagų – 1 iš 100 vaikinų ir 1 iš 75 merginų.
Per pastaruosius 12 mėn. lytinių santykių su asmeniu, kuriam už tai reikėjo mokėti pinigus, neturėjo nė viena tyrime dalyvavusi lytinį gyvenimą gyvenanti mergina, tačiau juos turėjo kas 24 vaikinas (visi lytinių santykių už pinigus turėję vaikinai buvo abiturientai). Dažniausiai apsisaugojimui nuo LPL mokiniai naudojo prezervatyvus, antroje vietoje – lytinio akto nutraukimą, trečioje – kontraceptines tabletes.
Dažniausia priežastis, dėl kurios buvo renkamasi viena ar kita kontraceptinė priemonė, – noras išvengti nepageidaujamo nėštumo (79 proc. mokinių) bei apsisaugoti nuo lytiškai plintančių ligų (43,2 proc. mokinių).
Net 6,3 proc. mokinių nenaudojo jokių apsisaugoti nuo LPL skirtų priemonių. Informacijos lytiniais klausimais jauni žmonės gauna įvairiais būdais. Beveik pusė (44 proc.) tyrimo dalyvių informacijos ieško internete, kas dešimtas mokinys rūpimais klausimais konsultuojasi su draugais. 1 iš 40 tyrime dalyvavusių mokinių nežinojo, kur galima įsigyti prezervatyvų. Vienai iš 6 merginų ir vienam iš 22 vaikinų jau yra tekę lankytis pas gydytojus specialistus (merginos pas ginekologus, vaikinai pas urologus).
49,3 proc. merginų ir 39,3 proc. vaikinų yra kalbėję apie saugius lytinius santykius su tėvais. Kas trečiam 9–12 klasių mokiniui mokykloje vykusios pamokėlės apie saugius lytinius santykius ir lytinį gyvenimą naudingos informacijos nesuteikė. Daugiau negu pusė (55,2 proc.) tyrime dalyvavusių mokinių informacijos apie šeimos planavimą, saugius lytinius santykius bei lytiškai plintančias infekcijas norėtų gauti iš jaunų šiomis temomis apsišvietusių asmenų, 33,6 proc. – iš tėvų, 24,9 proc. – iš mokytojų.
Deja, lytinis švietimas Lietuvos mokyklose nėra privaloma disciplina, ne visi mokytojai yra pasirengę kalbėti apie lytinę-reprodukcinę sveikatą, apie lyčių klausimus bei lytiškai plintančias infekcijas; vyresni jaunuoliai dažnai nepatenkinti informacija, gaunama mokyklose.
Atsižvelgdamas į gautus tyrimo rezultatus, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras ateityje planuoja vykdyti su lytiniu švietimu susijusią veiklą.
