Lietuvai pirmininkauti ES teks sudėtingu metu: liko tik pusmetis iki Europos Parlamento (EP) rinkimų, prie pabaigos artėja Europos Komisijos kadencija, o euro zona vis dar sunkiai kapstosi iš krizės. Dar nežinia, ar dabar pirmininkaujančiai Airijai pavyks pasiekti susitarimą dėl daugiametės finansinės perspektyvos programinių dokumentų. ES valstybių lyderių patvirtinto 960 mlrd. apimties biudžeto kitiems septyneriems metams dar nėra palaiminęs ir EP.
– Netruks ateiti liepos 1-oji, praūš iškilmės, o kas toliau? – savaitraštis „15min“ paklausė Lietuvos nuolatinio atstovo ES ambasadoriaus Raimundo Karoblio.
– Pirmininkavimą reikia vertinti kaip šalies, ES narės, pareigą. Priklausydami ES gauname daug naudos. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – europiniai pinigai. Tačiau turime ne tik imti, bet ir duoti – čia yra kaip tik ta galimybė.
„Negalima tikėtis, kad, jei pirmininkaujame ES, parsivešime papildomą pinigų maišą. To tikrai nebus.“
Taryba yra viena svarbiausių ES institucijų: viena iš dviejų institucijų, priimančių ES įstatymus, dirbančių su biudžetu ir nustatančių ES politiką. Lietuvos uždavinys – suvaldyti šį procesą. Kitaip tariant, derėtis Taryboje tarp 27, o nuo liepos prisijungus Kroatijai – tarp 28 narių, Tarybos vardu tartis su kitomis institucijomis. Tai yra sąžiningo derybininko, tarpininko funkcijos, kurias turime atlikti.
Vyks daug renginių Lietuvoje, bus svarbu prisistatyti Briuselyje, bet pirmiausiai turime dirbti konkretų darbą Taryboje.
Negalima tikėtis, kad jei pirmininkaujame ES, parsivešime papildomą pinigų maišą. To tikrai nebus. Būsime tie, kurie bando rasti sprendimą, o ne siekia pramušti specifinius dalykus. Yra buvę bandymų dirbtinai prasimušti, jie, aišku, paprastai nepavyksta ir dar kenkia šalies prestižui.
Žinoma, į kai kuriuos specifinius dalykus galima atkreipti dėmesį ir stumtelėti, mūsų atveju – Rytų partnerystę, išorinių sienų apsaugą, energetikos reikalus. Bet tai nereiškia, kad padarysime viską. Dar kartą noriu pabrėžti – reikia kiek galima daugiau neutralumo, darbo visos ES, o ne tik Lietuvos naudai.
– Iš Briuselio geriau matyti ir įvertinti, kaip pirmininkauja kitos šalys, kartu nuspėti, kaip atrodysime mes. Ko ES narės tikisi iš Lietuvos – kad tik neapsijuoktume ar rimto darbo?
 |
| Džojos Gundos Barysaitės nuotr./Raimundas Karoblis |
– Dauguma šalių pasiekia rezultatų, kurių tikimasi. Mūsų padėtis specifinė – Lietuva paskutinė prieš EP rinkimus pirmininkaus visą pusmetį. Susikaups daug darbo ir reikės atlikti kiek galima daugiau uždavinių.
Kita darbo iliustracija – daugiametė finansinė perspektyva ir Tarybos bei EP diskusijos dėl jos. Tikimės, kad airiai įveiks šią problemą, o jei neįveiks, ji nusikels į rugsėjį–spalį. Tai būtų blogai, nes dėl to nusikels ir kiti darbai. Lietuva turės baigti priimti programinius dokumentus, susijusius su finansine perspektyva, sanglaudai, žemės ūkiui, žuvininkystei, infrastruktūrai ir mokslui skiriamais pinigais. Būtinai turėsime įveikti 56 teisės aktus, kurių, iki metų pabaigos nepriėmus, susidarytų teisinis vakuumas ir stotų finansavimas.
Su programomis susiję dar 19 teisės aktų, bet dėl jų finansavimas nenutrūktų, nebent būtų atidėtas.
Kita paketo dalis – euro zonos krizė, poreikis imtis augimo priemonių. Daugumą prioritetų žemesnėms grandims suformulavo Europos Vadovų Taryba. Tokių yra 45 – dėl bankų sąjungos, finansų paslaugų taisyklių, vidaus rinkos gilinimo ir kitų dalykų.
„Šiemet į ES biudžetą įnešime 1 mlrd. Lt, o pasiimsime per 7,5 mlrd. litų.“
Jei nesiimsime bent dalies šių reikalų, nepadarysime visko, kad jie būtų išspręsti, mūsų niekas nesupras. Be viso šito, yra dar „mažasis“ paketas, kuriame – 171 teisės aktas.
– Likęs pusantro mėnesio – ne laikas mokytis ar tobulintis, bet tikriausiai dar yra sričių, kur galėtume pasitempti?
– Žemesnio ar vidurinio lygio derybininkai, kurie tiesiogiai derėsis dėl teisės aktų, pasiruošę. Buvo įdėta nemažai pastangų. Esame dėkingi buvusiai ir šiai Vyriausybei, kad sudarė sąlygas žmonėms pasiekti reikiamą lygį.
Iššūkis mums – išlaikyti gerą formą. Kaip olimpiadoje – geriausia sportinė forma turi būti prieš pat startą. Vyriausybė ir ministrai, kurie atstovaus tarybose bei priims sprendimus mūsų darbo pagrindu, ves politines derybas, spręs jautriausius klausimus, rodo nemažą dėmesį.
Tiesa, kai kurie ministrai ir ministerijos dar galėtų pasistengti. Tikimės, kad jie sustiprins asmeninį ir savo komandų pasiruošimą Vilniuje. Bendras lygis geras, kai kuriose srityse – labai geras.
– Kai kurie ministrai neseniai lankėsi Briuselyje. Kokį jie sudarė įspūdį? Neoficialiai teko girdėti kritikos kelių iš jų atžvilgiu.
– Taip, yra kelios sritys, bent viena, kur labai svarbu pasistengti, nes nemažai klausimų bus sprendžiama ministrų lygiu. Valdžia ir atitinkamos partijos vadovybė yra informuotos, kad ministras turi pasiruošti, tikimės, kad taip ir bus.
– Ironiška – nors Lietuva laikoma eurooptimistiškai nusiteikusia šalimi, apklausos rodo, kad gyventojų pasitikėjimas ES yra mažesnis nei prieš devynerius metus, kai įstojome į ES. Kaip Lietuvos pirmininkavimas gali pakeisti gyventojų nuotaikas?
– Per pirmininkavimą galima Briuselyje parodyti, ką Lietuva sugeba. Kartu – bene vienintelė galimybė iš esmės pažinti Briuselio koridorius. Jokia kita šalis, net neseniai pirmininkavusi, nebeturi tiek informacijos šaltinių. Tą reikės išnaudoti ir ateityje, atstovaujant mūsų interesams. Pirmininkavimas sustiprins valstybės tarnybą, padidins jos darbo efektyvumą.
 |
| Džojos Gundos Barysaitės nuotr./Raimundas Karoblis |
Vienas iš komunikavimo tikslų turėtų būti ne puoselėti didelius lūkesčius, o kalbėti apie mūsų indėlį ir ką gauname iš ES. Per dešimt metų turbūt ne visus pavyko tuo įtikinti. Galbūt diskusijos taps intensyvesnės ir paaiškės, kad alternatyvų neturime.
Apskaičiuota, kad priklausymas ES vidaus rinkai, prekiavimas be kliūčių duoda papildomus 2 proc. BVP. Tuo reikia naudotis. Eksportas į kitas ES nares – Vokietiją, Europos šiaurę – mums uždirba pinigų, ypač šiuo metu.
Arba europiniai pinigai ir jų efektyvus panaudojimas – dabar gauname daugiausia paramos, skaičiuojant vienam gyventojui. Pinigai nekrenta iš dangaus, kad galėtume juos leisti į kairę ir dešinę.
Pirmininkavimo kaina – 214 mln. litų. Tai yra daug. Bet, pavyzdžiui, šiemet į ES biudžetą įnešime milijardą litų, o pasiimsime iš jo per 7,5 mlrd. litų.
– Lapkritį vyksiančiame Rytų partnerystės susitikime visų akys bus nukreiptos į Ukrainą. Ar po ilgų balansavimo tarp Rytų ir Vakarų metų ji pasirašys asociacijos sutartį su ES?
– Dedama daug pastangų, kad būtų sukurtos prielaidos sutarčiai pasirašyti. Ukraina ne visada daro viską, kas jai priklauso ir buvo anksčiau pažadėta. Lieka klausimų dėl rinkimų ir teisės sistemų. Pirmi ženklai, pradedant Jurijaus Lucenkos (ekspremjerės Julijos Tymošenko bendražygio, – red. past.) ir kitų paleidimu, rodo pozityvų judėjimą.
R.Karoblis pripažįsta, jog ne visi Lietuvos ministrai išlaikytų pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai egzaminą.
Bet jie turi per gegužę pasiekti nemažą pažangą, kad prasidėtų procedūros, leidžiančios ES pasirašyti sutartį.
– Intensyvėjanti bendradarbiavimo retorika iš dar vienos Rytų partnerystės valstybės – Baltarusijos – pusės rodo Minsko norą turėti ES užnugarį didėjant Rusijos spaudimui. Ką galime nuveikti šitoje srityje?
– Realybė tokia, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas stabilus. Taip pat reikia pripažinti faktą, kad baltarusių opozicija fragmentuota. Reikia bendrauti tiek su oficialia valdžia, jei yra tam prielaidų ir sąlygų, tiek su opozicija. A.Lukašenkos režimas visada šiek tiek žaidė tarp Rytų ir Vakarų. Reikia tikėtis, jog ES ir Lietuva išmoko pamokas, kad nepapultume į panašias situacijas. Dabar reikia galvoti, kaip atšildyti santykius su Baltarusijos valdžia.
Yra pozityvių žingsnių. Grįžo anksčiau iš Minsko priverstas išvažiuoti Švedijos ambasados laikinasis reikalų patikėtinis. ES sąlyga – išlaisvinti visus politinius kalinius, kad būtų galima sukurti pagrindą dialogui, pajudėti iš mirties taško, nors tokių rezultatų, kaip Ukrainos, Moldovos ar Gruzijos atveju, sunku tikėtis.
Lietuvos atsakomybės simbolis
Pirmininkavimą ES Tarybai simbolizuos logotipas – mėlynų spalvų ratas su trispalve pyne.
„Mūsų pynė reiškia ir tvirtumą, ir bendradarbiavimą, ir susitelkimą – viską kartu. Taigi dovanojame Europai savo ženklą ir linkime, kad visiems mums kartu – ir Lietuvai, ir kitoms šalims – tikrai pasisektų“, – sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai atstovė spaudai Lietuvoje Rasa Jakilaitienė teigė, jog ratas yra bendrumo simbolis, jis rodo, kad Lietuva sieks būti sąžiningas tarpininkas suderinant visų interesus. Mėlyna spalva rodo Lietuvos sąsajas su Baltijos jūros regiono ir Šiaurės šalimis, o pyne siekiama atskleisti Lietuvos ryžtą prisiimti atsakomybę.
Oficialaus Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai logotipo autorė – Kotryna Zilinskienė. Pirminę logotipo idėją pasiūlė Simona Mykolaitytė.
BNS
