Tai žurnalistams ketvirtadienį po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi pareiškė Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktorius Andrew Bakeris.
„Žinoma, mes sutiktume, kad ši kompensacija būtų sumokėta, jei būtų sumokėta tiek, kiek verta nuosavybė. Bet taip neatsitiko. (...) Pirmiausia kyla klausimas, iš kur atsirado šie procentai. Sakytume, reikia sumokėti visą kompensaciją – jei tai yra 300 mln. litų, mokėkite 300 mln. litų. Sutinkame, kad šis apmokėjimas būtų paskirstytas per keletą metų“, – sakė A.Bakeris.
30 proc. – mažai
Įtakingos žydų interesams atstovaujančios JAV organizacijos vadovas sakė suprantantis, kad kompensacijų mokėjimą trikdo sunki ekonominė situacija ir kalbama apie „nacių pavogtą bei komunistų nacionalizuotą“ nuosavybę, bet teigė abejojantis, ar kas nors apskritai galėtų sutikti su sąlyga atgauti tik trečdalį turto vertės.
„30 proc. – nesuprantama, aš nežinau nieko, kas galėtų tai priimti. Grąžindama bažnyčias krikščionių religinei bendruomenei Vyriausybė nesako „grąžinsime 30 proc., o kitą dalį pasiliksime“, – teigė Amerikos žydų komiteto tarptautinių reikalų direktorius.Kaip besakysiu – visada bus blogai. Jei sakysiu, kad mažai – tai atrodysim gobšūs. Jei sakysiu, kad daug – tai žydai sakys, kodėl tu nusileidai, – žurnalistams teisinosi S.Alperavičius
Kubilius kompensaciją žada po krizės
Premjeras Andrius Kubilius savo ruožtu teigė, kad panašiais atvejais tokią turto vertės dalį sudaranti kompensacija paprastai ir išmokama, be to, per sunkmetį metu yra kritusios nekilnojamojo turto kainos.
„Lietuvoje vykdant nekilnojamojo turto restituciją tuo atveju, kai turto negalima grąžinti natūra ir mokama kompensacija, kompensacijos dydis panašiai ir išeidavo, tikrai ne kokia nors visa rinkos vertė būdavo kompensuojama. (...) Paties turto kaina dėl ekonominės finansų krizės yra labai stipriai kritusi“, – sakė A.Kubilius.
Ministras pirmininkas neatmetė galimybės, kad Seime dar gali būti keičiama šiuo metu numatytas grąžintinos sumos dydis – 113 mln. litų. Šie pinigai esą būtų pradėti mokėti Lietuvai atsigavus po ekonomikos krizės.
Žada grąžinti trečdalį turto vertės
Lietuva trečiadienį vėl sulaukė raginimų iš Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų išspręsti žydų turto grąžinimo klausimą. 25 JAV Atstovų rūmų nariai viešu laišku paragino Lietuvą ir Lenkiją šiemet priimti įstatymus dėl holokausto metu atimto turto grąžinimo.
Lietuvos Vyriausybė kompensacijas už negrąžintą žydų nekilnojamąjį turtą siūlo išmokėti per dešimtmetį nuo 2012 metų. Planuojama 113 mln. litų kompensacija sudaro maždaug trečdalį turto vertės. Žydų bendruomenėms taip pat planuojama grąžinti keletą pastatų.
Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų parankiniai nužudė daugiau kaip 90 proc. iš 220 tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų. Iš viso per kolokaustą nužudyta apie 6 mln. žydų tautybės žmonių.
Kompensacijų klausimas ketvirtadienį buvo svarstomas ir Vyriausybės posėdyje. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius derėjosi su ministrais dėl išmokėtinos sumos dydžio.
Jis teigė nenorintis sutikti su siūloma 113 mln. Lt suma, kadangi jam ji atrodanti pernelyg maža. „Kaip besakysiu – visada bus blogai. Jei sakysiu, kad mažai – tai atrodysim gobšūs. Jei sakysiu, kad daug – tai žydai sakys, kodėl tu nusileidai“, – žiniasklaidai teisinosi S.Alperavičius. Pasak jo, Lietuvos žydai sutinka, kad kompensacijos išmokėjimas būtų atidėtas metams dėl sudėtingos ekonominės padėties.
