Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti
2014 08 08

Andrius Kupčinskas: „Apie Kauno plėtros perspektyvas galima kalbėti ir kalbėti“

Geresnės sąlygos investuotojams, intermodalinio terminalo finišas, koncertų ir kongresų rūmų vizija, Europos žaliosos sostinės siekiamybe – tokius Kauno plėtros planus įvardijo miesto meras Andrius Kupčinskas. Meras džiaugėsi, kad Kaunui pirmajam pavyko pagal naująjį Teritorijų planavimo įstatymą patvirtinti miesto bendrąjį planą ir palengvinti investuotojų dalią. A.Kupčinskas teigė, kad kalbėti apie Kauno plėtros galimybes jis galėtų labai daug, projektų ir planų – apstu.
Kauno meras Andrius Kupčinskas
Kauno meras Andrius Kupčinskas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Aplinkos ministerija skatina darnų ir nechaotišką miestų vystymasi, pastarasis žingsnis to link – naujasis Teritorijų planavimo įstatymas, kuris leidžia investuotojams ir statytojams paprasčiau įveikti kelią nuo idėjos iki rakto. Siekiant racionalios miestų plėtros sutrumpinti Teritorijų planavimo dokumentų rengimo terminai, atsisakyta detaliųjų planų, parengta Infrastruktūros įstatymo koncepcija. Apie tai, ar miestas jaučia naujojo Teritorijų planavimo įstatymo naudą, ar jis padės įgyvendinti ateities vizijas ir kokios jos kalbėjo Kauno meras A.Kupčinskas.

– Ar Kaunas jaučia naujojo Teritorijų planavimo įstatymo naudą?

– Noriu pasidžiaugti, kad Kaunas pirmasis pagal naująjį Teritorijų planavimo įstatymą pasitvirtino miesto bendrąjį planą, kuris numato miesto vystymo gaires bei perspektyvas iki 2023 metų. Dabar norint statyti vieną ar kitą objektą viskas vyksta greičiau ir paprasčiau, nereikia kaip anksčiau derinti teritorijų planavimo reikalavimų su įvairiausiomis institucijomis. Šios procedūros, reikia pripažinti, atbaidydavo investuotojus, nes atimdavo labai daug laiko. Investuotojams dabar sudarytos tikrai geresnės galimybės.

Kaunas pirmasis pagal naująjį Teritorijų planavimo įstatymą pasitvirtino miesto bendrąjį planą, kuris numato miesto vystymo gaires bei perspektyvas iki 2023 metų.

Džiaugiuosi, kad investuotojai ir verslininkai derinasi prie miesto plano. Puikus pavyzdys – investavimas į A.Juozapavičiaus prospektą. Kitais metais bus dar atidarytas ir Panemunės tiltas. Taigi matome kaip du dešimtmečius merdėjusios Šančių kareivinės atgyja naujam gyvenimui, net gyvenamieji būstai ten jau yra rezervuojami.

– Kokie Kauno ateities planai? Ką įvardintumėte kaip prioritetinius dalykus?

– Aišku, projektų ir vizijų yra daug, bet aš labai pritariu minčiai, kad miesto plėtra turi būti darni ir nechaotiška. Mano nuomone, aukštybiniai pastatai, kurie yra aukštesni kaip 30 metrų, turėtų rikiuotis miesto pakraščiuose, turime puikių to pavyzdžių, jų rasis ir daugiau.

Jei kalbėtume apie prioritetinius klausimus. Matome, kad jau baigiamas įgyvendinti intermodalinis terminalas, atkeliauja ir europinė vėžė. Kauno intermodalinis terminalas bus savotiškas sausumos uostas, kuriame susijungs senoji rusiška vėžė su europine. Tai yra galimybė ir Palemonui, ir Kauno miestui. Šalia yra ir oro uostas, ir laisvoji ekonominė zona, ir geležinkeliai. Kaunas įgis unikalią galimybę. Kito tokio sausumos taško Rytų Europoje, kur susijungtų minėtos vėžės ir kur galima būtų perkelti krovinius, nėra.

Antras dalykas – mieste nėra konferencijų salės, kurioje galėtų sutilpti daugiau kaip tūkstantis žmonių, taigi planuojame statyti koncertų ir kongresų rūmus. Šiuo metu tariamasi su visuomene, rengiami teritorijų planai. Manau, kad Aleksote šis objektas prigytų.

Kaunas įgis unikalią galimybę. Kito tokio sausumos taško Rytų Europoje, kur susijungtų minėtos vėžės ir kur galima būtų perkelti krovinius, nėra.

Reikėtų sutvarkyti Dariaus ir Girėno stadioną, kad pasiektų C kategorijos lygį, tada jame galėtų žaisti rinktinės. Stadionui reikia kosmetinio remonto, o jo prikėlimas turėtų didelę reikšmę. Dar reikėtų paminėti, kad šiuo metu paskelbtas konkursas dėl Laisvės alėjos pertvarkymo. Tai turėtų būti įgyvendinta greičiau nei koncertų ir kongresų rūmai. Tokie turbūt svarbiausi projektai, nors dar galima būtų kalbėti apie energetinius, privačius projektus, žemės ūkį. Apie Kauno miesto plėtros perspektyvas galėčiau kalbėti ir kalbėti.

– Ar demografiniai pokyčiai keičia teritorijų planavimo, miesto plėtros planus? Jei taip, kaip?

– Miestų ir rajonų susikirtimo klausimas yra neišvengiamas, tačiau miestui krenta visa našta plėtoti infrastruktūrą. Rajonuose žemės kaina, aišku, mažesnė ir atsiranda tokių, kurie susigundo. Tačiau jie neįvertina to, kad miestuose jau yra išplėtota visa reikalinga infrastruktūra: darželiai, mokyklos, prekybos centrai, transportas ir kita.

Miestų ir rajonų susikirtimo klausimas yra neišvengiamas, tačiau miestui krenta visa našta plėtoti infrastruktūrą.

Nesakyčiau, kad demografinės padėties kaita itin paveikė Kauną. Aišku, kaip minėjau, yra išsikėlusių į užmiestį dėl pigesnių kainų. Kaune iki šiol dar nėra įvykdyti žemės grąžinimai, taigi 800 žemės savininkų laukia kiekvieno laisvo žemės plotelio. Natūralu, kad miestas negali skelbti aukcionų, pasiūlyti laisvų sklypų. Tačiau matau ir kitą tendenciją, kad ne visi nori tų namelių ar sklypelių, atsiranda vis daugiau ir tokių, kurie keliasi būtent į miestą. Gyventojai renkasi butus per du aukštus, su terasomis, daugėja tokių projektų.

– Ar galėtumėte Kauną pavadinti žaliu miestu? Kas daroma, kad jis toks būtų?

– Taip, galiu. Kaunas jau antrus metus teikia paraišką dėl Europos žaliosios sostinės statuso. Mieste labai daug žaliųjų zonų – miškai, parkai, vien ką reiškia Santakos, Nemuno salos parkai. Kaune Žaliakalnyje yra didžiausias visoje Europoje ąžuolynas miesto centre, niekur kitur tokios apimties ąžuolyno mieste nerasite. Kiti miestai išsiplėtė ir ąžuolynų neliko, o mes žalių zonų turim daug ir neleidžiame jų kam nors užkariauti.

Aplinkos ministerija primena, koks svarbus yra darnus ir racionalus miestų vystymasis. Chaotiška miestų plėtra gali padaryti žalos ne tik žmonėms, bet ir aplinkai. Su atitinkamomis institucijomis nesuderintas miestų vystymas gali pakenkti įvairiais būdais saugomoms teritorijoms, gamtai, žmonės ir kultūros paveldui.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius