Senesnių namų stogus „puošiančios“ komunalinės antenos – sovietinis reliktas, tačiau už galimybę žiūrėti televizorių kai kurie miestiečiai iš įpratimo vis dar moka mokesčius.
„Daugelis žmonių, matyt, nežino ir vis dar moka už tas antenas dešimtmečiais, nors naudotis iš esmės nebėra kuo. Įdomu, kam tai naudinga. Suma nėra didelė – 2 Lt 2 ct kiekvieną mėnesį, tačiau sudėjus visus mokančius tikriausiai nemažai išeina“, – pasakojo vilnietis Rimantas, nepanoręs skelbti savo pavardės.
Anot vyriškio, gyvenančio Žirmūnuose, visiškai neaišku, kokiu teisiniu pagrindu toks mokestis yra skaičiuojamas, mat gyventojai niekada nepasirašinėjo jokių sutarčių ir antenų neprašė.
„Yra žmonių, kurie paslaugomis naudojasi. Tie, kurie nori, gali paslaugos atsisakyti, mokesčio tikrai niekas nebeskaičiuos“, – tikino namus administruojančios bendrovės „Šnipiškių ūkis“ buhalterė, nepanorusi prisistatyti.
Dirba nuostolingai
Iš gyventojų surinktus mokesčius už komunalines antenas „Šnipiškių ūkis“ perveda antenas prižiūrinčiai G.Liugos individualiai įmonei. Pastaroji esą paslaugą atjungia, jei yra toks gyventojų pageidavimas.
Yra žmonių, kurie paslaugomis naudojasi. Tie, kurie nori, gali paslaugos atsisakyti, mokesčio tikrai niekas nebeskaičiuos. Tikino namus administruojančios bendrovės „Šnipiškių ūkis“ buhalterė, nepanorusi prisistatyti.
„Pagrindiniai mūsų klientai – pensininkai. Kiekviename name yra po 5-6 besinaudojančius antena. Žmonės vadovaujasi emocijomis, tačiau neskaito sąskaitų ir iš įpratimo moka mokestį, nors gali jo atsisakyti. Pakanka mums paskambinti, mes net netikriname ar žmonės paslauga naudojasi“, – sakė įmonės savininkas Gediminas Liuga. Pasak pašnekovo, įmonė ruošiasi trauktis iš verslo, nes komunalinės antenos masiškai vagiamos. „Viena antena kainuoja apie 100 Lt. Paskaičiuokite kiek reikia klientų, kad surinktume tokią sumą. Parodyčiau buhalterinius popierius, paklaustumėte, kodėl mes apskritai dar dirbame“, – aiškino G.Liuga.
Individualioje įmonėje šiuo metu dirba 3 darbuotojai, todėl esą patikrinti, kas paslauga naudojasi, nėra jokios galimybės.
Turi spręsti gyventojai
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), atsakinga už komunikacinių tinklų priežiūrą situacijoje įžvelgia kitą problemą. Komunalinės antenos – paveldėtas turtas, jų statybos iki pat 2005-ųjų nereguliavo jokios taisyklės, jų eksploatacijai nereikia jokių sutarčių, kokybės patikrinti taip pat nėra kaip.
„Antenos traktuojamos kaip bendras namo savininkų turtas, todėl ar jų reikia, turėtų apsispręsti bendrija ar namą administruojanti įmonė, atstovaujanti gyventojams“ , – dėstė RRT Teisės taikymo skyriaus vedėjas Vygantas Vaitkus.
Pasak pašnekovo, gyventojai turėtų organizuotis ir pakovoti už savo teises, nes RRT padėti ir kištis į gyventojų turto valdymo reikalus negali.
Piktnaudžiavo bendrijos
Mokesčiais už komunalines antenas ir gyventojų neatidumu, pasak Vilniaus daugiabučių namų bendrijų asociacijos prezidento Juozo Antanaičio, anksčiau naudojosi didesnės bendrijos. „Teko susidurti su tokiais atvejais, pajamos būdavo įforminamos kaip neplanuotos. Čia istorija labai panaši kaip buvo ir dar kai kur tebėra su radijo tašku – beveik visur įvadai užtinkuoti, tačiau žmonės moka mokestį už jų eksploataciją“, – sakė J.Antanaitis.
