Nors bedarbių skaičius ir nedarbo lygis tebedidėjo, tačiau jau kiek lėčiau. Per antrąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis išaugo 1,7 procentinio punkto, per pirmąjį ketvirtį, palyginti su ketvirtuoju 2008 m. ketvirčiu, jis buvo padidėjęs 1,5 karto.
Nedarbo didėjimui įtakos turėjo besitęsiantis ekonomikos nuosmukis ir sparčiai mažėjantis laisvų darbo vietų skaičius.
Didesnį vyrų nedarbą nulėmė spartus pramonės ir statybos įmonėse dirbančių asmenų skaičiaus mažėjimas.
Vyrų nedarbo lygis antrąjį 2009 m. ketvirtį buvo 16,7 procento, moterų – 10,4 procento. Didesnį vyrų nedarbą nulėmė spartus pramonės ir statybos įmonėse dirbančių asmenų skaičiaus mažėjimas.
Jaunimo (15–24 metų amžiaus asmenų) nedarbo lygis per antrąjį ketvirtį išaugo 4,6 procentinio punkto – iki 29,6 procento. Žemiausias (6,9 proc.) jaunimo nedarbo lygis buvo antrąjį 2007 m. ketvirtį.
Nedarbo lygis visose Baltijos šalyse buvo aukštas. Baltijos šalių statistikos tarnybų duomenimis, antrąjį 2009 m. ketvirtį nedarbo lygis Latvijoje buvo 16,7, Estijoje – 13,5 procento. Per ketvirtį nedarbo lygis Latvijoje išaugo 2,8, o Estijoje – 2,1 procentinio punkto. Palyginti su antruoju 2008 m. ketvirčiu, nedarbo lygis Lietuvoje išaugo 3 kartus, Estijoje – 3,4, Latvijoje – 2,7 karto.
Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, antrąjį 2009 m. ketvirtį buvo 223 tūkst. bedarbių – 29 tūkst. daugiau nei pirmąjį ketvirtį. Bedarbių skaičiaus augimo tempas antrąjį 2009 m. ketvirtį buvo lėtesnis nei pirmąjį.
Antrąjį 2009 m. ketvirtį šalyje 186 tūkst. bedarbių nurodė, kad anksčiau dirbo. Daugiausia (54 tūkst., arba 29 proc.) antrąjį 2009 m. ketvirtį bedarbiais tapusių asmenų buvo iš apdirbamosios gamybos įmonių, 41 tūkst., arba 22 procentai, – iš statybos, 29 tūkst., arba 16 procentų, – iš prekybos įmonių.
Antrąjį 2009 m. ketvirtį užimtumo lygis sudarė 60,3 procento, per ketvirtį jis sumažėjo 0,7 procentinio punkto, o prieš metus užimtumo lygis buvo 4,3 procentinio punkto didesnis. Antrąjį 2009 m. ketvirtį vyrų ir moterų užimtumas beveik susilygino (vyrų sudarė 60,3, moterų – 60,4 proc.). Per metus vyrų užimtumo lygis sumažėjo 7,7, moterų – 0,9 procentinio punkto.
Nedarbo lygis Europos Sąjungoje ir pasaulyje
Nuo 2008 m. rugsėjo mėn. nedarbo lygis Europos Sąjungoje didėjo. Eurostato duomenimis, 2009 m. liepos mėn. nedarbo lygis, pašalinus sezono įtaką, 27 Europos Sąjungos valstybėse narėse sudarė 9 procentus, o tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – 7 procentus. 2009 m. liepos mėn. didžiausias nedarbo lygis buvo Ispanijoje – 18,5, Latvijoje – 17,4, Lietuvoje – 16,7, Estijoje1 – 13,3 procento. Žemiausias nedarbo lygis išlieka Nyderlanduose – 3,4, Austrijoje – 4,4, Kipre – 5,5, Danijoje – 5,9, Slovėnijoje – 6 procentai.
2009 m. liepos mėn. nedarbo lygis Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo 9,4 procento, prieš metus – 5,8 procento, o Japonijoje atitinkamai – 5,7 ir 4 procentai.
