„O dabar, visi gražūs ir drąsūs šalto vandens mylėtojai, pasidėkit kibirus į šalį ir pademonstruokit tikrąją šios labdaros akcijos prasmę“, – provokuojamą žinutę „Facebook“ profilyje parašė socialdemokratas Gintautas Paluckas ir pirmasis pateikė savo sąskaitos išrašą. Iš jo matyti, kad politikas Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centrui pervedė 200 litų.
„Viskas jau atlikta“, – tuoj pat savo pavedimo kopiją pateikė ir Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius. Nurodyta sandorio suma – irgi 200 litų.
Nemanau, kad reikia čia dabar „lenktyniaut“ dėl paaukotų sumų dydžio.
„Done (atlikta – liet.). Bet nemanau, kad reikia čia dabar „lenktyniaut“ dėl paaukotų sumų dydžio“, – komentarą parašė Seimo narys Juras Požela ir sąskaitos išrašo nepateikė.
„O kas lenktyniauja? Tiesiog padarykit tai, ką pagal „žaidimo“ taisykles privalot padaryti. Kibirą ant galvos užsiversti nėra didelis iššūkis. Iššūkis yra nepamiršti pirminio akcijos tikslo“, – į partijos bičiulio repliką atsakė G.Paluckas.
Sumos svyruoja nuo 10 iki 500 litų
„Paaukojau, bet ir šaltą vandenį išbandžiau. Perduodu iššūkį visiems Artūrams! Vyrai, turite 24 valandas! Taip pat kviečiu visus prisijungti ir paremti vieną iš Lietuvos gydymo įstaigų, padedančių šonine amiotrofine skleroze ir kitomis rimtomis ligomis sergantiems. Viena iš jų: Vilniaus Santariškių klinikų Neurologijos centras“, – rugpjūčio 21 dieną savo „Facebook“ paskyroje ragino sostinės meras Artūras Zuokas.
Santariškių klinikų atstovė spaudai Gitana Letukienė 15min.lt patvirtino, kad pinigai vis dar plaukia į gydymo įstaigos sąskaitą. Trečiadienio duomenimis, buvo paaukota šiek tiek daugiau nei 21 tūkst. litų.
„Aukojo 271 žmogus. Pavedimo sumos svyruoja nuo 10 litų iki 500 litų“, – informavo G.Letukienė.
Gluminantis klausimas: ar nesusirgsiu?
Santariškių klinikos Neurologijos centro direktorius prof. Valmantas Budrys iš esmės skeptiškai vertina visame pasaulyje išplitusį ledinio vandens kibiro virusą. Nepaisant neigiamo asmeninio požiūrio, profesorius dėkoja aukotojams ir užtikrina, kad pinigai bus panaudoti racionaliai ir tikslingai.
„Juos panaudosime centro ligonių reikmėms: ne tik vaistams, nes jie tėra sudedamoji gydymo dalis, bet ir diagnostikai, kitokios pagalbos galimybėms“, – aiškino V.Budrys.
Girdi, ar aš vargšas, apsipylęs vandeniu, nesusirgsiu? Jei jau bijai, tai ir nesipilk – nei šiltu, nei šaltu vandeniu. Gal grūdais apsibarstyk...
Vis dėlto profesorius prisipažino pastarosiomis dienomis sulaukęs gluminančių klausimų: ar užsipylę šalto vandens kibirą žmonės patys nesusirgs kokia nors baisia neurologine liga?
„Tokie klausimai šoninės amiotrofinės sklerozės, šios nepaprastai sunkios, nepagydomos ir mirtinos ligos, fone man sukelia ironišką šypseną. Girdi, ar aš vargšas, apsipylęs vandeniu, nesusirgsiu? Jei jau bijai, tai ir nesipilk – nei šiltu, nei šaltu vandeniu. Gal grūdais apsibarstyk...“ – sarkastiškai kalbėjo gydytojas.
Tokie klausimai, jo įsitikinimu, gali gimti tik išpaikintų žmonių, bijančių ką nors nuveikti be reklamos, galvose.
„Norint ką nors realiai paremti ir skirti lėšų, tikrai nereikia jokio laistymosi vandeniu. Tai – reklaminio šou triukas, siekiant pasirodyti, koks aš geras ir šaunus. O tikroji labdara dažniausiai yra anoniminė, tyli. Vanduo šiuo atveju skirtas sau, o ne ligoniams“, – svarstė V.Budrys.
Išgyvena tik apie 3–5 metus
Šoninė amiotrofinė sklerozė yra nepagydoma ir greitai progresuojanti nervų sistemos liga. Jos metu pažeidžiami judėjimą kontroliuojantys motoriniai neuronai smegenyse ir nugaros smegenyse. Neuronai žūva ir nustoja siųsti impulsus į raumenis, dėl to šie nesugeba funkcionuoti, ilgainiui silpsta, kol galiausiai sunyksta.
Liga sutrikdo gebėjimą kontroliuoti raumenis, kurie užtikrina judėjimą, kalbėjimą, valgymą, kvėpavimą. Jos atsiradimo priežastys nėra žinomos. Pagrindiniai simptomai – kvėpavimo sutrikimai, galūnių nusilpimas, trūkčiojimas, judesių sutrikimai, raumenų nykimas.
Ligos prognozė labai prasta: pacientai išgyvena tik apie 3–5 metus. „Sutrinka žmogaus kvėpavimas ir jis miršta“, – paaiškino V.Budrys.
Pagrindinis tikslas – primirštas
Lietuvoje šonine amiotrofine skleroze serga kelios dešimtys žmonių. Liga gydoma riluzoliu – raminamai, antidepresiškai veikiančiu vaistu, turinčiu prieštraukulinių savybių. Tačiau šis vaistas – ne panacėja. Jis viso labo palengvina ligos simptomus, bet jos neišgydo.
Tai – reklaminio šou triukas, siekiant pasirodyti, koks aš geras ir šaunus. O tikroji labdara dažniausiai yra anoniminė, tyli.
Paciento gydymas šiuo vaistui mėnesiui kainuoja apie 1 tūkst. litų. Vaistas nėra įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, todėl gydytojai kiekvienu atveju kreipiasi į ligonių kasas, rašydami prašymus dėl kiekvieno ligonio.
Moksliniai ligos tyrimai Lietuvoje neatliekami – tik diagnostika. „Tyrimais užsiima pasauliniai centrai, ieškantys preparatų įvairioms sunkioms ir retoms ligoms gydyti“, – atkreipė dėmesį V.Budrys.
Aukojimas moksliniams tyrimams – pagrindinis ledinio vandens kibiro akcijos tikslas.
Tiesa, šios akcijos taisyklės nėra visiškai išbaigtos ir nėra bendro sutarimo, kada ir kiek pinigų aukoti. Štai pirmuoju variantu iššūkį priėmęs žmogus organizacijai paaukoja 10 JAV dolerių, o iššūkio neįvykdęs aukoja 100 JAV dolerių. O kitu atveju 100 JAV dolerių aukoja tik tas, kuris atsisako iššūkio, o jį įvykdęs žmogus neaukoja nieko – šis variantas sulaukė kritikos, mat tokiu atveju ledinės maudynės tampa ne kilniu poelgiu, o išsisukimu nuo aukos.
Vis tik pasaulio garsenybės, norėdamos išvengti kritikos, noriai priima tiek iššūkį, tiek aukoja pinigus, o kai kurios – net ir gerokai daugiau nei 100 JAV dolerių.
