Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Anželika Šimaitienė. Prezidentės pasmerktos teisėjos kova už išlikimą

Anželika Šimaitienė
Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr. / Anželika Šimaitienė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Teisėjų taryboje (TT) sprendžiamas prieštaringai vertinamos teisėjos Anželikos Šimaitienės likimas. Puolama teisėja perėjo į puolimą: ji pareikalavo jos atžvilgiu atliktą patikrinimą pripažinti neteisėtu! Kovingai nusiteikusi A.Šimaitienė pasiekė, kad visų su ja susijusių klausimų sprendimas būtų atidėtas iki kito Tarybos posėdžio.

Teisėjų taryba penktadienį bandė spręsti vieną aktualiausių Lietuvai klausimų teismų sistemoje – prieštaringai vertinamos teisėjos A.Šimaitienės likimą.

TT darbotvarkėje šis klausimas buvo suformuluotas taip: „Dėl patarimo Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti Anželiką ŠIMAITIENĘ iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjos pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą“.

Šią informaciją kolegoms pristatė TT vadovas, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui vadovaujantis Gintaras Kryževičius.

Kol laukė savo eilės, šįryt gerai nusiteikusi A.Šimaitienė (gim. 1970 m.) kantriai sėdėjo už posėdžių salės durų Nacionalinės teismų administracijos rūmuose.

Kaip žinoma, praėjusį antradienį Prezidentūra išplatino pranešimą, kad šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo kreipėsi į Teisėjų tarybą patarimo dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjos A.Šimaitienės atleidimo iš pareigų už teisėjo vardo pažeminimą.

Tokį sprendimą valstybės vadovė priėmė gavusi Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo atliktą teisėjos A.Šimaitienės nagrinėtų bylų patikrinimo išvadą, kurioje konstatuoti grubūs ir sistemingi pažeidimai nagrinėjant civilines bylas.

Portalas 15min.lt gegužės pradžioje rašė, jog po A.Šimaitienės bylų archyvo patikrinimo susidarė įspūdis, kad rastas tiksinčių bombų arsenalas.

Nustatyta, kad teisėja vilkino su skolų išieškojimu susijusias bylas, o su butų privatizavimu lengvatinėmis sąlygomis, nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą susijusias bylas nagrinėjo aplaidžiai ir skubotai, vadovavosi neegzistuojančiais dokumentais ir melagingais liudytojų parodymais.

Dėl šių pažeidimų Vilniaus miesto 3-iame apylinkės teisme nuolat atnaujinamos bylos, panaikinami ankstesni sprendimai, žmonės ir valstybė patiria materialinių nuostolių.

Pozicija: bylų revizija buvo neteisėta

Vos A.Šimaitienei penktadienį sėdus prieš TT narius paaiškėjo, kad puolama teisėja pati perėjo į puolimą: ji pareikalavo jos atžvilgiu atliktą patikrinimą ir jo išvadas pripažinti neteisėtais! 

Posėdžiui pirmininkavęs TT vadovas G.Kryževičius iškart pateikė, jo vertinimu, racionaliausią pasiūlymą: pavesti aukštesnės instancijos Vilniaus apygardos teismo pirmininkui patikrinti, ar Vilniaus miesto 3-iame apylinkės teisme A.Šimaitienės atžvilgiu atlikta revizija buvo tvarkinga: „Ar atitinka išvadose pateikti argumentai tikrąsias faktines aplinkybes, ar tie faktai tinkamai fiksuoti ir apibūdinti?“

A.Šimaitienė pasiskundė, kad yra netinkamai informuojama apie jos atžvilgiu priimamus sprendimus ir atliekamus veiksmus: „Man yra teigiama, kad buvau informuota, nors nebuvau informuota!“

Moteris pareiškė pageidavimą, kad nuo šiol apie visus ją liečiančius reikalus būtų informuojama „įstatymų numatyta tvarka.“A.Šimaitienei suteikta savaitė, kad susipažintų su ja dominančia medžiaga ir būtų pasirengusi gintis.

G.Kryževičiui pasiteiravus, kokia konkrečiai tvarka jai tiktų, A.Šimaitienė sakė, jog „bent raštu.“

„Jūs esate teisėja, kvalifikuotas subjektas! Nepradėkite vaidinti iš savęs nukentėjusią baisią! Elkitės korektiškai!“ – pakeltu tonu aiškino G.Kryževičius, ir pats kiek praradęs savitvardą.

TT vadovas nurodė A.Šimaitienei raštu išdėstyti, kokiais adresais siųsti jai pranešimus, kokiais telefonais skambinti.

Teisėja sakė, kad fiziškai neturėjo galimybės susipažinti su jos procesinės veiklos patikrinimo medžiaga, todėl gindamasi negali pateikti visų argumentų.

TT pirmininkas G.Kryževičius pasiūlė visų klausimų, susijusių su A.Šimaitiene, sprendimą atidėti. Teisėjai suteikta savaitė, kad susipažintų su ja dominančia medžiaga ir pateiktų galutinius savo vertinimus.

Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Gintaras Kryževičius
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./Gintaras Kryževičius

Pagal galiojantį reglamentą, Taryba pirmiausia privalo išnagrinėti A.Šimaitienės prašymą dėl jos atžvilgiu atliktos revizijos pripažinimo neteisėta, o tik tada galės svarstyti, ką patarti šios teisėjos atleidimo klausimą sprendžiančiai prezidentei D.Grybauskaitei.

Teisėjos reikalai sprendžiami ir teismuose

Beje, kol A.Šimaitienė sėdėjo posėdžių salėje, už durų laukė TT sekretorė, ankstesnė šios institucijos pirmininkė Laima Garnelienė. Ji nusišalino, mat Lietuvos apeliaciniame teisme vadovauja trijų teisėjų kolegijai, nagrinėjančiai iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) gautą, vėtytą ir mėtytą pagrindinę A.Šimaitienės bylą, su kuria ir susijusios visos šios teisėjos problemos.

15min.lt primena, 2011 kovo 29 d. kasacine tvarka LAT išnagrinėjęs teisėjos A.Šimaitienės bylą konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų prokuroro skundo esminių argumentų ir bylą Lietuvos apeliaciniam teismui grąžino nagrinėti iš naujo.

Prokuroro apeliaciniame skunde buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas teisėją, nevertino vienos svarbios bylos aplinkybės: sprendime, kurio suklastojimu ji ir sekretorė buvo kaltinamos, įrašytos melagingos žinios apie bylos pareiškėjos kreipimąsi dėl nuomojamo buto privatizavimo. Tokių duomenų byloje nebuvo.

Tuo pačiu bylą nagrinėjusi septynių teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad priėmus apeliacinę nutartį, po dviejų dienų suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, taigi teisėjai ir posėdžių sekretorei negali būti priimtas nuosprendis.

Tačiau teismų praktikoje konstatuota, kad senaties terminų suėjimas dar nereiškia, jog turi būti paliekami galioti neteisėti ir nepagrįsti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo išteisinamieji nuosprendžiai. Bylų proceso apeliacinės instancijos teisme paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiai.

LAT konstatavo, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas po išteisinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo ir apeliacinės instancijos priimtos nutarties atmesti prokuroro apeliacinį skundą nėra aplinkybė, trukdanti dar kartą apeliacine tvarka tikrinti tokio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. 

Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min