Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr. / Gelbėtojas ant ledo.
Aplinkos minsterija (AM) neprieštarautų, jeigu norint išvalyti Nemuno žiotis nuo ledų sangrūdų būtų panaudoti sprogmenys, teigia šios ministerijos Gamtos apsaugos departamento skyriaus direktorius Laimutis Budrys.
„AM pozicija būtų tokia, kad toks poreikis turi būti išryškintas, ir jeigu yra būtinas reikalas ir kitokios išeities visiškai nėra, ir tas ledų sangrūdų sprogdinimas padės išgelbėti nuo stichinių nelaimių, gresiančių pačiam žmogui, tai mes, be abejo, negalime turėti kitokios pozicijos“, – BNS sakė L.Budrys.
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis teigia, kad ledų sangrūdos, jei prireiktų, galėtų būti sprogdinamos, tačiau tam reikia AM pritarimo. Sprogdinti galėtų Lietuvos kariuomenės specialistai.
„Ten, kur ko gero labiausiai reikėtų sprogdinti, tai yra pačiose Nemuno žiotyse, yra saugomos teritorijos ir galbūt nukentėtų žuvys, bet dar klausimas yra toks – iš tikrųjų ekspertai turėtų įvertinti, ar reiks sprogdinti ir kur reikės sprogdinti, nes galbūt nieko ir nebus. Viskas priklausys nuo oro“, – kalbėjo ministras.Ten, kur ko gero labiausiai reikėtų sprogdinti, tai yra pačiose Nemuno žiotyse, yra saugomos teritorijos ir galbūt nukentėtų žuvys...
Pasak AM atstovo, šiuolaikinės technologijos leistų padaryti kiek įmanoma mažiau žalos gamtai, jeigu visgi būtų nuspręsta sprogdinti ledų sangrūdas.
„Tas sprogdinimas negali būti visiškai nežalingas gamtai, bet dabar egzistuojančios technologijos leidžia sprogdinti taip, kad žala gamtai ir konkrečiai hidrobiontams būtų kiek galima mažesnė, juos atbaidant“, – teigė L.Budrys.
R.Palaičio teigimu, Nemuno žiotyse ledų sangrūdų atsiradimas yra tikėtinas. Ministras sakė, kad tokia valymo praktika per 20 nepriklausomybės metų nebuvo taikyta, bet tą daro užsienio valstybės.
„Aplinkui valstybėse, tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje (...) jie taiko tokį sprogdinimo metodą, norėdami apsaugoti inžinerinius įrenginius“, – kalbėjo ministras.
Sinoptikai prognozuoja, kad potvynis pamaryje šiemet bus didesnis nei pernai. Jo dydį esą lems kovo mėnesio orai – jei kovas bus lietingas ir šiltas, potvynis gali apimti kur kas didesnę teritoriją nei Nemuno žemupys.
Kasmet Nemuno žemupyje fiksuojami didelius plotus užliejantys pavasariniai potvyniai. Stichinį ar katastrofinį vandens lygį siekiantys pavojingi Nemuno deltos potvyniai kartojasi kas 12–15 metų.
Į Nemuno potvynio užliejamas teritorijas patenka daugiau kaip 4,6 tūkst. gyventojų, užliejama per 500 kvadratinių kilometrų Kaipėdos ir Tauragės (Pagėgių savivaldybės) apskričių teritorijos, visada užliejamas kelio Šilutė–Rusnė ruožas, dėl to paprastai nutrūksta reguliarus susisiekimas autotransportu su Rusnės sala, kurioje gyvena apie 2000 gyventojų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
- uzeik ir siuskis nemokamus filmus,muzika,zaidimus ir t.t 
