Netrukus Vyriausybė svarstys 1992 metų nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ keitimo projektą. Gamybinių, komunalinių ir kitų taršių objektų SAZ, taip pat ūkinės ir kitokios veiklos apribojimai buvo nustatomi remiantis ankstesniuoju dokumentu.
Pataisų iniciatorė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) apsaugos zonų mažinimą ir net kai kurių panaikinimą motyvuoja tuo, kad daugelyje pasaulio valstybių tokių zonų nėra, kad tai – sovietmečio palikimas, kurio jau laikas atsikratyti, nes esą dėl naujų ir modernių technologijų taršos nebelieka. O tobulinti nutarimą prireikė pirmiausia todėl, kad senajame nebuvo numatytos sanitarinės zonos aplink krematoriumus ir kapines.
Sveikatos sergėtojų peršamos naujovės papiktino Lietuvos žaliuosius – šie protestuodami piketavo prie SAM.
„Daugelis gyventojų nuolat skundžiasi dėl pramonės ir žemės ūkio objektų skleidžiamos taršos. SAZ sumažinimas ar net atsisakymas apsauginių zonų sukeltų dar didesnį žmonių nepasitenkinimą, pablogintų jų gyvenimą ir sukurtų naujus įtampos židinius visame krašte“, – premjerui ir keliems ministrams adresuotame laiške rašo Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas Rimantas Braziulis.
Pasipriešinti negalės
Žalieji suskaičiavo, kad priėmus naujoves sanitarinės zonos aplink kai kuriuos gamybinius, komunalinius ir kitus aplinką teršiančius objektus, pavyzdžiui, chemijos pramonės įmones, sumažės dvigubai, nes nebebus atsižvelgiama į kenksmingumo klases. Be to, taršių įmonių sanitarinės apsaugos zonas bus galima dar labiau sumažinti ar net visiškai panaikinti ir statyti tokias įmones greta gyvenamųjų teritorijų.
Padidėjus teršimui pradės sirgti daugiau žmonių. Tai sukels visuomenės protestų bangą. Tačiau žmonės negalės realiai pasipriešinti, nes nutarimo projekte numatyta, kad SAZ ribos nustatomos arba tikslinamos vertinant poveikį aplinkai arba visuomenės sveikatai. Sakė R.Braziulis.
„Padidėjus teršimui pradės sirgti daugiau žmonių. Tai sukels visuomenės protestų bangą. Tačiau žmonės negalės realiai pasipriešinti, nes nutarimo projekte numatyta, kad SAZ ribos nustatomos arba tikslinamos vertinant poveikį aplinkai arba visuomenės sveikatai“, – sakė R.Braziulis.
Žaliųjų nuomone, tas vertinimas dažniausiai būna neobjektyvus.
Vilniaus Pilaitės mikrorajono bendruomenės pirmininkei Janinai Gadliauskienei teko ne kartą ginti gyventojų interesus ir ji įsitikino – būsimų objektų poveikis aplinkai ir sveikatai vertinamas taip, kaip reikalauja statybos užsakovai, kuriems pagal dabar galiojančią tvarką reikia ir užsakyti minėtą vertinimą, ir sumokėti už jį. „Kas užsako muziką, tas diktuoja ir savo valią“, – sakė J.Gadliauskienė. Moteris priminė atvejį, sukėlusį vilniečių pasipiktinimą, kai ekspertizes atliekanti UAB „Cowi Baltic“ nusprendė, kad regioninė atliekų deginimo gamykla, kurią sostinės pašonėje siekia pastatyti koncernas „Rubicon Group“, nedarys žalos aplinkai ir miestiečių sveikatai. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas šiam vertinimui pateikė net kelias dešimtis kritinių pastabų.
Kerštas už tyrimą?
Kitas incidentas neseniai įvyko pakaunėje. Bendrovė „ViaCon Baltic Pipe“, kuriai vadovauja padažų karaliumi tituluojamas Ričardas Suslavičius, nutarė už keliasdešimties metrų nuo Kauno rajono Margavos kaimo statyti polipropileno vamzdžių gamyklą. Verslininkai pateikė savo užsakymu atliktą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kurioje teigiama, esą gamybos metu į aplinką nebus išmetama kenksmingų medžiagų.
Protestuojantys prieš statybą kaimo žmonės užsakė tyrimą kitoje laboratorijoje. Jos vadovas Antanas Škarmulis apskaičiavo, kad pastačius polipropileno vamzdžių gamyklą kaimas būtų apnuodytas dideliais kiekiais pavojingų cheminių medžiagų.
„Po to kaimo gyventojai buvo terorizuojami – apkaltinti dokumentų vagyste, jų namuose policija atliko kratas, buvo iškelta byla. Viskas tik dėl to, kad žmonės nenorėjo gyventi teršaluose“, – tvirtino šią istoriją LŽ papasakojęs žaliųjų vadovas R.Braziulis.
Išspręsti kaimo žmonių ir verslininkų konfliktą buvo pavesta Kauno visuomenės sveikatos centrui, o šis pritarė R.Suslavičiaus bendrovės pateiktai poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai.
Nori įtikti visiems
Žalieji neprisimena atvejo, kad poveikis aplinkai būtų įvertintas ne taip, kaip pageidavo pinigus už šį darbą sumokėję užsakovai. „Reikia pagaliau baigti tą dokumentais įteisintą korupciją ir gamtos niokojimą, tačiau Aplinkos ministerijos klerkai priešinasi – jiems patogiau ir pelningiau yra dirbti taip, kaip dabar“, – sakė R.Braziulis.
Žaliųjų judėjimo atstovai ir juos palaikantis Seimo narys Kazimieras Uoka neseniai susitiko su sveikatos apsaugos ministru Algiu Čapliku ir pasiūlė įsteigti specialų fondą, iš kurio būtų finansuojamos aplinkos ir sveikatos vertinimo ekspertizės. Lėšų į šį fondą pervestų tos įmonės, kurioms reikėtų to vertinimo. Žaliųjų nuomone, tokia tvarka būtų skaidresnė negu dabartinė.
A.Čaplikas, kuris, beje, prieš keletą metų vadovavo Aplinkos ministerijai, žadėjo išnagrinėti žaliųjų pasiūlymus. Tačiau vargu ar minėto fondo įsteigimas priklauso tik nuo jo. Atrodo, kad valdininkai tuo nėra suinteresuoti, o pasiteisinti dabar jiems patogu – sunkmetis.
„Nelengva rasti kompromisą. Verslininkai sako, kad poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimas jiems yra brangi našta“, – pripažįsta SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius. Jam pavesta prižiūrėti minėto Vyriausybės nutarimo projekto rengimą.
Uostyti dvoko niekas nenori
Kita problema – įmonių, fermų skleidžiamas dvokas. Net malonūs, pavyzdžiui, kepyklų ar saldainių fabrikų kvapai įgrysta, jei esi priverstas juos užuosti kasdien, o ką kalbėti apie kiaulių fermų, sąvartynų, atliekų perdirbimo įmonių, plastiko gamyklų ir kitų taršių vietų skleidžiamą dvoką.
Antai Vilniaus Lazdynų, Karoliniškių mikrorajonų gyventojams jau seniai tenka uostyti Vilniaus nuotekų valymo įrenginiuose susikaupusio dumblo ir Gariūnuose deginamų medicininių atliekų smarvę. Panašių pavyzdžių Lietuvoje – dešimtys.
Gavę gyventojų skundus kontrolieriai tik skėsteli rankomis: išmatuoti kvapus Lietuvoje kol kas neįmanoma, o uoslė – subjektyvus dalykas.
Žaliųjų vadovo R.Braziulio nuomone, kol neišspręstos šios dvi problemos – nepriklausomas įmonių poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimas bei kvapų reglamentavimas – nereikėtų būsimo Vyriausybės nutarimo projekte švelninti aplinkos ir sveikatos apsaugos reikalavimų.
Tiesa, SAM neseniai patvirtino kvapų higienos normas, tačiau iki šiol nesutariama, kas turėtų kontroliuoti, kaip jos vykdomos. SAM nori, kad tai darytų aplinkosaugininkai, bet šie to darbo kratosi. Lietuvoje nėra ir tam reikalingos įrangos. Pasak SAM sekretoriaus Romualdo Sabaliausko, „elektroninė nosis“ kainuotų milijonus, tad per ekonominę krizę apie tai net neverta ir galvoti.
Viena išeičių – Latvijoje naudojama „biologinė nosis“: kvapai susiurbiami į specialius maišus ir įdedami į specialų aparatą. Vėliau keturi ekspertai–uostytojai vertina, kiek tie kvapai gali erzinti žmones. Latviškoji „nosis“ neapkrauta darbu, tad galbūt ja galėtų pasinaudoti ir lietuviai.
Už melą neatsako
Žalieji tvirtina, kad naujasis Vyriausybės nutarimo projektas parengtas paslapčiomis, nepasitarus su visuomene, pataikaujant verslininkams. „Šis dokumentas leis, sudarys sąlygas plėsti veikiančias įmones ir gyvulininkystės kompleksus nedidinant sanitarinės apsaugos zonų. Be to, vienoje talpykloje bus galima kaupti keleto gyvulininkystės kompleksų srutas, daug daugiau, negu priklausytų pagal gyvulių skaičių. Netgi leista srutas laistyti šalia gyvenamųjų teritorijų, nepaliekant iki jų SAZ“, – vardijo R.Braziulis. Jo nuomone, dėl to nukentės ekologinės žemdirbystės, bitininkystės, kaimo turizmo ir kiti ūkininkų verslai, o Lietuvoje sparčiai daugės teritorijų, kur gyventi bus neįmanoma.
„Prieš statant naujas įmones ar fermas, gyventojai visada apgaudinėjami, esą bus naudojamos pažangiausios technologijos, laikomasi griežčiausių aplinkosaugos reikalavimų. Dažniausiai taip nebūna, tačiau už melą niekas neatsako – nei statybų iniciatoriai, nei poveikį aplinkai vertinusios bendrovės. Verslininkų užsakytos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimo ataskaitų išvados beveik visada yra palankios šių ataskaitų užsakovams. Visuomenės nuomonės tokiais atvejais dažniausiai nepaisoma, piliečių skundai ir pasiūlymai pavadinami nemotyvuotais, o kompensacijų už nuvertėjusį nekilnojamąjį turtą ir pablogintas gyvenimo sąlygas realiai niekas neduoda“, – piktinosi Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas R.Braziulis. Pasak žaliųjų, sumažinti, o juo labiau visai atsisakyti SAZ Lietuvoje dar per anksti, nes į mūsų šalį perkeliami milžiniški kiaulių kompleksai, čia veikia didelės chemijos pramonės įmonės, statomos naujos taršios gamyklos, kurios užkariauja net gyvenamąsias teritorijas.
