Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aplinkosaugininkai ministrui: reikia uniformų, o ne „kabinetinių“ pareigūnų

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas
BFL/Vyginto Skaraičio nuotr. / Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Po susitikimo su naujuoju aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku aplinkosaugininkai atgavo viltį, kad jų problemos bus sprendžiamos. Profesinė sąjunga reikalauja užbaigti nesibaigiančią naujų reformų karuselę, skirti lėšų uniformoms, atnaujinti socialinį dialogą ir siekia pasirašyti kolektyvinę sutartį.

Aplinkosaugininkai pasakoja, kad praeitais metais užsimezgęs pozityvus dialogas tarp profesinės sąjungos ir Aplinkos ministerijos šlubuoja. Ne todėl, kad nieko nedaroma, bet trūksta konkretumo: nepaskirti vykdytojai, terminai, bendradarbiavimas planuojamas neturint aiškios vizijos.

Susitikime su ministru Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) stengėsi atnaujinti užstrigusį procesą. Jie kalbėjo apie reagavimą į pranešimus po darbo, nepakankamus pareigūnų atlyginimus, saugos ir sveikatos komitetų steigimą, uniformų trūkumą. Ministras K. Trečiokas pritarė, kad šie klausimai yra svarbūs ir neturi likti be atsako.

Aplinkosaugininkai neturi uniformų, bet turi būti parengtyje 24 val. per parą

Profesinė sąjunga pasakoja, kad dalis aplinkos apsaugos darbuotojų neturi tinkamos uniformos arba turi tik nusidėvėjusią. Tai, žinoma, prestižo neprideda, o visuomenė neuniformuotais pareigūnais nepasitiki.

Dalis aplinkos apsaugos darbuotojų neturi tinkamos uniformos arba turi tik nusidėvėjusią. Tai, žinoma, prestižo neprideda, o visuomenė neuniformuotais pareigūnais nepasitiki.

„Jau kelerius metus ministerija netiekia naujų uniformų, o per pastaruosius 2 – 3 meuts pradėjusieji dirbti  vis dar nėra gavę pirminio aprangos paketo. Norėta drabužius ir avalynę keisti iš esmės, bet viskas pernelyg užtruko“, – apgailestauja LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Be uniformų likę pareigūnai kritikuoja tiek iki šiol vykdytą, tiek naujai rengiamą tvarką, numatančią aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų pasirengimą vykdyti kontrolę ir reaguoti į pranešimus.

Nuo liepos 1 d. pasikeitus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatoms, atsirado naujas terminas „pasirengimas vykdyti kontrolę“.

Tai reiškia, kad atitinkamą susitarimą pasirašę pareigūnai, kurie sutinka būti parengtyje, numatytu laiku po darbo namie būna pasirengę reaguoti į pranešimus. Už tokį budėjimą jie gauna 10 proc. priedą prie atlyginimo. Gavęs pranešimą iš operatorių, pareigūnas privalo vykti į įvykio vietą. Nuo to momento jam skaičiuojamas darbo laikas (viršvalandžiai ir naktinis darbas).

„Numatoma, kad pareigūnas tiek „būdamas pasirengęs“, tiek ir „nebūdamas pasirengęs“ privalės priimti informaciją apie pažeidimą ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę, nors pirmieji privalo, o antrieji turi teisę. Kitaip sakant, tie, kas nebus išreiškę valios būti parengtyje, prieš jų pačių valią taip pat gali būti įtraukti į reagavimo procesą.

Numatoma, kad pareigūnas tiek „būdamas pasirengęs“, tiek ir „nebūdamas pasirengęs“ privalės priimti informaciją apie pažeidimą ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę.

Lieka neaišku, kas bus su turėjusiais teisę reaguoti, bet nesureagavusiais. Taisyklės nekonkrečios ir neaišku kam taikomos.

Todėl siūlome kontrolę vykdyti tik pagal patvirtintą grafiką parengtyje esantiems pareigūnams“, – teigia V. Laukys.

„Nauja valdžia – nauja reforma“ eros pabaiga?

Profesinė sąjunga ministerijai vis primena, kad nuo 2004 m. prasidėjusios vadinamosios reformos, Aplinkos apsaugos sistemos struktūriniai pakeitimai, funkcijų perskirstymas, naujų įstaigų steigimas dažniausiai vykdomas užkraunant jos vykdymo naštą žemiausios grandies pareigūnams.

„Tiesioginę aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę atliekančių pareigūnų skaičius jau seniai mažėja, tačiau gausėja „kabinetinių“ pareigūnų būrys, ypač centrinėse įstaigose. Todėl didėja tiek atsakomybės, tiek realaus darbo našta eiliniams darbuotojams“, – apgailestauja V. Laukys.

Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad prieš priimant sprendimus, paveiksiančius šimtų sistemos darbuotojų darbo salygas ir socialines garantijas, būtina aiškiai įvardinti tikslus ir atlikti išsamią situacijos analizę. „Neapibrėžtumas kelia įtampą, o tai kenkia sklandžiam įstaigos darbui. Kiekviena nauja valdžia neanalizuoja, tik vis sukuria savo reformą. Tai ydinga situacija, kurią būtina keisti“, – pabrėžia LAASDPS pirminkas.

 

Neseniai atlikas Aplinkos ministerijos auditas parodė, kad atsisakoma vedėjų, referenčių, o pačios agentūros stambinamos. Anot profesinės sąjungos, pasikeičia tik pareigų pavadinimas, bet tai nesprendžia kontroluojančių įstaigų problemų. 

Susitikime ministras užtikrino, kad vidaus auditui pavesta pateikti išsamesnę informaciją dėl galimų reformų. K. Trečiokas taip pat pažadėjo išklausyti profesinės sąjungos nuomonę ir neskubėti su sprendimais.

Kolektyvinės sutartys atvers naujas galimybes

Profesinė sąjunga informavo ministrą, kad šiuo metu vykdo parengiamuosius darbus kolektyvinės sutarties pasirašymui.

„Neseniai pasirašytos Kalėjimų, Policijos departamentų kolektyvinės sutartys paskatino ir mus imtis veiksmų. Nors Kęstutis Trečiokas per susitikimą sakė, jog socialinis dialogas vyksta jau dabar, problemų turime. Tikimės, kad šis susitikimas bus stiprus žingsnis link abipusės partnerystės ir aplinkosaugininkų darbo sąlygų gerinimo“, – teigia V. Laukys. Ministras pritarė tokiai minčiai ir teigė palaikąs.

Kolektyvinė sutartis, planuojama, padės gerinti pareigūnų darbo sąlygas ir socialines garantijas, leis dėl pagrindinių klausimų tartis tiesiogiai su Aplinkos ministerijos atstovais. Todėl pavaldžios įstaigos turės mažiau galimybių savaip interpretuoti ir piktnaudžiauti darbo teises reglamentuojančiomis nuostatomis.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min