Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Apsemtame pamaryje – žaidimai su pavojais

Rusnės gyventojai kariškių amfibija keliami dukart per dieną: ryte ir vakare.
Irmos Ozturhan/15min.lt nuotr. / Rusnės gyventojai kariškių amfibija keliami dukart per dieną: ryte ir vakare.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“, – šį posakį ledo ir vandens įkalinti pamario gyventojai pastaruoju metu prisimena dažnai. Jie griebiasi įvairių, net jiems patiems pavojingų gudrybių, kad tik neliktų visiškai atskirti nuo pasaulio.

Pamaryje Nemunas grįžta į savo vagą ir potvynis pereina į polaidį, tačiau susisiekti Šilutės rajone vis dar sudėtinga. Kai buvo nutrauktas mašinų kėlimas apsemtu keliu ir Rusnės salos parduotuvėse pritrūko duonos, vietos gyventojai rado išeitį – pradėjo važinėti pievas padengusiu ledu. Jį net pradėta vadinti lediniu gyvybės keliu. „15min“ kalbinamas pamario gyventojas Zigmantas teigė mieliau keliaujantis savo automobiliu per ledą amfibija – esą taip kur kas patogiau.

Tačiau Šilutės rajono Civilinės saugos tarnyba perspėja, kad važiavimas ledu kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir jų turtui. Šie perspėjimai skamba netuščiai – per dvi dienas ant ledo pamaryje įlūžo pora automobilių.

Pirmasis incidentas įvyko praėjusį penktadienį, kai važiuodamas ledu įlūžo automobilis, kuriuo važiavo moteris su dviem dukromis. Laimė, nė viena jų nenukentėjo, o automobilį specialistai padėjo ištraukti. Kitą dieną – šeštadienį – Šilutės rajone po vandeniu atsidūrė dar vienas automobilis. Po užlietas ir užšalusias pievas mašina nutarė pasivažinėti pora iš Klaipėdos. Ledo storis tose vietose buvo 25–40 cm, tačiau keliauninkai nepastebėjo properšos ir automobilis atsidūrė vandenyje. Vyras su žmona dar iki automobiliui atsiduriant po vandeniu per stoglangį spėjo užlipti ant mašinos stogo. Juos išgelbėjo vietos gyventojai ir specialiosios tarnybos.

Savaitgalį apsemtą pamarį aplankę aukšti valdžios pareigūnai iš sostinės ir savo akimis galėjo įvertinti situaciją. Čia lankydamasis vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, taip pat vadovavęs tądien organizuotam Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdžiui, neįžvelgė didelės problemos nei dėl susisiekimo, nei dėl artėjančio pavasario potvynio. Jo nuomone, padėtis šiame krašte yra stabili, o artėjančiam potvyniui pasiruošta.

„Potvynis čia vyksta tūkstančius metų, skirtumas tik tas, kad šiemet, prasidėjus potvyniui, viskas labai greitai užšalo ir gyventojai važiuoja ledu šalia kelio“, – sakė R.Palaitis.

R.Palaitis abejojo, kad Vyriausybei pavyktų artimiausiu metu rasti 20 mln. Lt estakados statyboms. Kol valdžia bejėgė pastatyti estakadą ar supilti pylimą, gyventojai patys turi ieškoti išeities – jie į Rusnę važiuoja pievų ledu. Trasa yra paženklinta, o ledo storį kaskart matuoja ugniagesiai. Tačiau rizika visgi yra ir specialistai nepataria rinktis tokios išeities.

Vietoj estakados – pinigai technikai

Karinė amfibija apsemtu keliu žmones kelia du kartus per dieną, tačiau gyventojai ją renkasi retai. Tai patvirtino ne tik vietos gyventojai, bet ir Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Algimantas Kloviškis. Anot jo, vienu važiavimu perkeliami 2–3 žmonės. Amfibija, keldama gyventojus į abi puses apsemtu ruožu ties Rusne, sunaudoja 150 litrų dyzelino. Taigi šiai paslaugai išleidžiama daugybė pinigų.

Anot Šilutės rajono civilinės saugos tarnybos vadovo Romualdo Renčeliausko, kol dar dirbo automobilius keliantys keturi tralai, per dieną jų darbas atsieidavo 5 tūkst. Lt. Šie tralai šiemet kėlė 21 dieną, taigi per jas susidarė šimtatūkstantinės išlaidos. Prie jų dar derėtų pridėti išlaidas keliant ugniagesių ar kariškių amfibijomis.

Anot R.Renčeliausko, per tuos metus, kai leidžiami didžiuliai pinigai žmonėms kelti, jau gal būtų atsipirkęs estakados pastatymas kelyje iš Šilutės į Rusnę.

Tačiau kol kas dėl estakados projektavimo sutarties teisėtumo sprendžiama teismuose, todėl tokio statinio gali dar tekti palaukti ne vienus metus.

Smėlio maišai neišgelbės

Nuo septintojo dešimtmečio Rusnėje gyvenantis Kazimieras prisipažino, kad per tiek metų jau priprato prie potvynių. Keltis per apsemtą ruožą amfibija jam neprireikia, vyras tik ateina pėsčiomis pasižiūrėti užlietų kelių ar kaip keliami žmonės. Jis, kaip ir kiti rusniškiai, labiau nerimauja dėl pylimų, per kuriuos pavasarį gali pradėti veržtis vanduo ir apsemti Rusnės salą.

Anot Rusnės seniūno Voitecho Deniušo, paruošta viena priekaba smėlio maišų. Tačiau šiais maišais visų pylimų neužtaisys. „Tegul tą estakadą planuoja, kelius reikia taisyti, nes kilnoti žmones specialia technika nėra išeitis. Tačiau pagrindinė problema yra apaugusi, užsikišusi Nemuno vaga, per kurią vanduo ir veržiasi į pievas. Nuo pat pavasario mes turime su Kaliningrado sritimi vykdyti tarptautinį upės valymo projektą“, – aiškino Rusnės seniūnas V.Deniušas.

Artėja antroji potvynio banga

Šiuo metu vanduo pajūryje slūgsta. Apsemtame kelyje iš Šilutės į Rusnę savaitgalį vandens lygis nukrito iki 45 cm. Gyventojai keliami vien kariškių vikšrine amfibija. Nors sulūžusi ugniagesių amfibija jau sutaisyta, ja dar nesinaudojama, nes ši nepritaikyta važiuoti per vandenį su lytimis. Dėl ledų sangrūdų kol kas dar neatnaujintas ir automobilių kėlimas.

Šilutės rajone tebėra apsemta daugiau kaip 27 tūkst. hektarų teritorija su 66 sodybomis ir 201 gyventoju. Apsemtas pievas kausto ledas, tačiau jau laukiama antrosios potvynio bangos.

„Prognozuojama, kad vasarį dar bus minusinė temperatūra. Tačiau jei bus staigi pliusinė temperatūra – vanduo pradės greitai kilti ir tekėti pas mus į žemupį“, – sakė Šilutės rajono civilinės saugos tarnybos vadovas R.Renčeliauskas. Anot jo, potvynis greičiausiai prasidės kovo viduryje.
 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min