Apie pusė gydymo įstaigų steigėjų 2009 metais didino atlyginimus, todėl apie 50 proc. gydymo įstaigų vadovų per krizę ėmė gauti daugiau nei anksčiau, teigia Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas Antanas Matulas.
Komiteto turimais duomenimis, pavyzdžiui, Šiaulių apskrities ligoninės vadovo atlyginimas po vadinamojo sumažinimo 2009 metais siekė apie 17 tūkst. litų per mėnesį. Kiek daugiau nei 1,5 tūkst. gyventojų turinčio Sedos miestelio pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovo alga pernai išaugo iki 9 tūkst. litų. Beveik visų Vilniaus miesto poliklinikų vadovai 2008 metais uždirbo per 10 tūkst. litų, o 2009 metais visų jų atlyginimai ne mažėjo, o buvo didinami.
Komitetas šią savaitę baigs analizuoti šalies gydymo įstaigų vadovų atlyginimus (neskaitant priedų), jie bus svarstomi per komiteto posėdį.
A.Matulas teigia, kad jį labiausiai šokiravo Šiaulių regiono gydymo įstaigų vadovų atlyginimai: „Visų Šiaulių gydymo įstaigų vadovų atlyginimai santykinai didesni už kitų Lietuvos įstaigų vadovų algas.“
Didžiausius atlyginimus gavo apskričių ligoninių vadovai. Kai kurių vadovų algos dvigubai lenkė kolegų darbo užmokestį kituose miestuose.Visų Šiaulių gydymo įstaigų vadovų atlyginimai santykinai didesni už kitų Lietuvos įstaigų vadovų algas...
2008 metais Šiaulių apskrities ligoninių direktoriai vidutiniškai uždirbo per 19 tūkst. litų per mėnesį, Utenos ir Panevėžio – daugiau kaip 18 tūkst. litų, Telšių – daugiau kaip 16 tūkst. litų, Alytaus – per 11 tūkst., Klaipėdos – per 9 tūkst. litų per mėnesį.
Pavyzdžiui, dviejų panašaus dydžio ir lygio – Alytaus bei Marijampolės – apskričių ligoninių vadovų darbo užmokestis gerokai skiriasi. Šių ligoninių direktoriai 2008 metais gavo atitinkama – per 11 tūkst. litų ir beveik 7 tūks. litų algas.
2009 metais apskričių ligoninių direktorių atlyginimai šiek tiek mažėjo – dažniausiai iki 10 proc., nors kai kuriose Panevėžio ir Tauragės apskričių ligoninėse ir labiau – iki 35 proc.
Per 10 praėjusių metų mėnesių Šiaulių apskrities ligoninių vadovų atlyginimai aptirpo vidutiniškai 8 proc., Utenos – 9 proc., Telšių – 8 proc., o Panevėžio – 35 proc.
Anot A.Matulo, pernai po sumažinimo Šiaulių apskrities ligoninės vadovo atlyginimas siekė apie 17 tūkst. litų.
Tiesa, Šiaulių apskrities viršininko administracijos vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Irena Budrienė BNS pateikė kitokius duomenis. Anot jos, Šiaulių apskrities ligoninės vadovo atlyginimas siekia 8 tūkst. litų į rankas.
A.Matulo teigimu, nors kai kurių gydymo įstaigų vadovybės atlyginimai šiek tiek sumažinti, jie dar viršija ir premjero, ir ministrų, ir Seimo narių algas. Anot A.Matulo, jie „nekorektiškai dideli“.
Parlamento komiteto pirmininkas teigia, kad dideles algas gavusių įvairių šalies gydymo įstaigų vadovų atlyginimai buvo sumažinti tik praėjusių metų rudenį.
Pasak jo, rajonų ligoninių vadovų atlyginimai liko labai skirtingi – kai kurių jų darbo užmokestis viršija 10 tūkst. litų, kitų, vadovaujančių analogiško lygio ligoninėms, siekia 4–5 tūkst. litų.
„Kai kuriose ambulatorijose, kur dirba 5–7 medikai, vadovų algos vejasi ne pačių mažiausių ligoninių vyriausiųjų gydytojų uždarbius“, – tvirtino A.Matulas.
Nedaug kuo nuo didžiausių šalies ligoninių vadovų gaunamų atlyginimų nusileidžia nykštukinės gydymo įstaigos. Pavyzdžiui, Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ligoninės direktoriaus darbo užmokesčio dydis – beveik 8 tūkst. litų, Kulautuvos tuberkuliozės ir Likėnų reabilitacijos ligoninių vadovų atlyginimai – maždaug po 7 tūkst. litų.Kai kuriose ambulatorijose, kur dirba 5–7 medikai, vadovų algos vejasi ne pačių mažiausių ligoninių vyriausiųjų gydytojų uždarbius.
„Ten nėra jokio sudėtingo vadovavimo. Pagal lovų skaičių tai nėra didelės ligoninės“, – komentavo A.Matulas.
Praktiškai visų Vilniaus miesto poliklinikų vadovai 2008 metais uždirbo per 10 tūkst. litų.
Daugumos Vilniaus poliklinikų vadovų darbo užmokestis 2009 metais ne mažėjo, o didėjo ir 8 proc., ir 22 proc. Tuo metu sostinės Lazdynų poliklinikos vadovo alga ūgtelėjo 52 proc., Greitosios medicininės pagalbos stoties vyriausiojo gydytojo – 18,7 proc.
Kaišiadorių rajono ligoninės vadovo alga didėjo 31 proc.
Kauno miesto poliklinikų vadovų darbo užmokestis 2008 metais nuo kolegų Vilniuje skyrėsi – buvo mažesnės apie 3 tūkst. litų ir siekė apie 7 tūkst. litų.
Didžiausios „žirklės“ matomos analizuojant pirminės sveikatos priežiūros centrų (PSPC) vadovų atlyginimus. Pavyzdžiui, 2008 metais Mažeikių rajono Sedos miestelio PSPC vadovas gavo daugiau nei 7 tūkst. litų algą per mėnesį, o panašaus centro Kaltinėnuose (Šilalės r.) vadovo užmokestis nesiekė 1,5 tūkst. litų. Pastarasis medikas, be kita ko, deklaravo negavęs ir jokių priedų prie atlyginimo.
Beje, Sedos miestelio PSPC vadovo alga 2009–aisiais išaugo iki 9 tūkst. litų.
Šalies rajonų ligoninių padėtis ta pati – vienų ligoninių vadovai gauna mažesnes, kiti – didesnes algas.
Pavyzdžiui, Joniškio ligoninės vyriausiasis gydytojas uždirba 6 tūkst. litų, Pasvalio – 6,5 tūkst. litų, Ukmergės – 11 tūkst. litų, o mažos Molėtų ligoninės – beveik 10 tūkst. litų.
Seimo komiteto vadovas A.Matulas siūlo keisti gydymo įstaigų vadovų algų nustatymo tvarką: „Vyriausybės nutarimu greičiausiai būtų galima sumažinti algas nustatant jas atsižvelgiant į gydymo įstaigos dydį, darbo apimtį, pajamas, veiklos rezultatus ir vidutinį darbuotojų atlyginimą.“
Dabar ligoninių, poliklinikų, ambulatorijų ir kitų gydymo įstaigų vadovams atlyginimus nustato kiekvienos gydymo įstaigos steigėjas.
„Tie steigėjai, matyt, elgiasi priklausomai ne nuo ekonominės situacijos, o nuo pažinčių, tolimų ar artimų giminystės ryšių, kažkokio susigyvenimo. Toks bent vaizdas susidaro. Sunku suvokti, kodėl Joniškio ligoninės vadovas gauna 5 tūkst., o analogiškos kitame mieste – vos ne dvigubai daugiau. Pavyzdžiui, Vilniaus Karoliniškių poliklinikos, kurioje ne pati geriausia padėtis, buvęs vadovas gavo 11 tūkst. litų“, – stebėjosi A.Matulas.
