Apskritys, kaip teritoriniai vienetai, bet kuriuo atveju išliks, pabrėžia vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. To esą reikia, nes padalijimu į apskritis remiasi įvairių statistinių duomenų kaupimas. Be to, pasak ministro, padalijimas į apskritis yra svarbus pritraukiant ES fondų lėšas, rašo „Vilniaus diena“.
Kokie nors valdymo principai turi egzistuoti. Negali būti taip, kad visai nebūtų jokio valdymo, – įsitikinęs teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Vytautas Sinkevičius.
Tačiau paliekant apskritis, ketinama jau kitąmet panaikinti dabar dirbančias jų viršininkų administracijas. Premjeras Andrius Kubilius tvirtina, kad apskričių viršininkų administracijos naikinamos siekiant išlaisvinti valstybę nuo perteklinės administracinės naštos.
R.Palaitis tikisi, kad apskričių viršininkų administracijų galėtų nelikti jau nuo kitų metų liepos 1-osios.
Tačiau teisininkai apskričių reformoje įžvelgia teisinių nelogiškumų ir netgi galimų prieštaravimų Konstitucijai. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys, kad bus būtina užtikrinti apskričių valdymą, jeigu jos bus paliktos kaip teritoriniai vienetai.
„Kokie nors valdymo principai turi egzistuoti. Negali būti taip, kad visai nebūtų jokio valdymo“, – įsitikinęs teisininkas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas Vytautas Sinkevičius.
Seime dirbantys teisininkai sutinka šiuo klausimu kalbėtis tik neoficialiai. Jie sutiko, kad negali būti tuščios erdvės apskričių arba kitokių regioninių darinių valdymo srityje. Tai, be kita ko, gali reikšti, kad vietoj naikinamų apskričių viršininkų administracijų gali atsirasti kitokių valdymo institucijų.
Teisininkai atkreipia dėmesį į Konstitucijos straipsnį, numatantį, kad „aukštesniuosiuose administraciniuose vienetuose įstatymo nustatyta tvarka valdymą organizuoja Vyriausybė“. Pasak teisininkų, ši Konstitucijos nuostata reiškia kelis dalykus: kad būtinai turi būti aukštesni administraciniai vienetai, kokie dabar yra apskritys, kad būtinai turi būti organizuotas jų valdymas, ką dabar atlieka apskričių viršininkai, kad būtinai turi būti įstatymas, kaip tie vienetai valdomi, kad būtinai Vyriausybė turi organizuoti tokį valdymą.
Panašų Lietuvos administracinio suskirstymo konstitucinį pagrindimą yra davęs ir KT, dar 1998 m. vasarį priėmęs atitinkamą nutarimą.
Todėl teisininkai įspėja politikus, kad dabartinė Konstitucija neleidžia visiškai panaikinti apskričių ar kitaip pavadintų analogiškų administracinių vienetų. Be to, palikus apskritis, bet panaikinus viršininkų administracijas ir nenustačius jokios kitokios apskričių valdymo sistemos, pasak teisininkų, bus susidurta su nemenkomis konstitucingumo problemomis. KT tokią reformą paprasčiausiai gali brokuoti.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas tikino, kad tebediskutuojama, kaip užtikrinti apskričių valdymą panaikinus viršininkų administracijos.
Vis dėlto jis pripažino, kad vargu ar bus įmanoma apsieiti be kokio nors apskrities valdymo organo. Juo gali tapti regiono taryba, sudaryta iš vietos ir centrinės valdžios atstovų, arba ir dabar egzistuojantys Vyriausybės atstovai apskrityse. Beje, jų etatų naikinti nežadama.
