„Prieš 29-erius metus, 1992 m. spalio 25 d., Lietuvos piliečiai referendume priėmė dabartinę Lietuvos Respublikos Konstituciją, – portalo Pilietybė.lt akciją „Konstitucijos egzaminas“ pradėjo moderatorius, JAV gyvenantis ekonomikos profesorius Rimvydas Baltaduonis. – Konstitucija – tai pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis šalies politinės, teisinės ir ekonominės sistemos pagrindus.“
R.Baltaduonis priminė, kad LR Konstitucijos 12 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Ar išlaiko dabartinė LR Konstitucija egzaminą apjungti Tautą ir įveiklinti ją valstybės gerovei? Tokį klausimą uždavė aktyvios diasporos portalo Pilietybė.lt bendrakūrėjas iš JAV R.Baltaduonis.
„911. Tiek piliečių Lietuva neteko per 10 šių metų mėnesių. Absoliuti dauguma – Lietuvoje gimę žmonės. Daugiau nei 200 jų – vaikai ir jaunimas. Pastaruosius trejus metus Lietuva netenka kasdien trijų piliečių. Tokie yra Konstitucijoje įtvirtintos Lietuvos pilietybės nuostatos ir ją įgyvendinančio pilietybės įstatymo rezultatai“, – skaičius pristatė R.Baltaduonis.
Skaičius, kurie kalbant apie pilietybės įstatymą ir apie 2024 m. planuojamą referendumą, pasiklysta institucijų koridoriuose. Skaičius, už kurių kiekvieno – žmogus. Lietuvos žmogus.
Todėl, siekiant supažindinti su Lietuvos pilietybės realijomis, aktyvios diasporos portalas Pilietybė.lt Konstitucijos dienos proga perskaitė visą sąrašą piliečių – 911 – kurių LR Migracijos departamento teikimu ir LR Vidaus reikalų ministrės pasirašytais 32-iem įsakymais Lietuva neteko vien per šiuos metus.
Sąrašo skaitymui startą davė 17 medalių Lietuvai iškovojusi ir Lietuvos pilietybės netekusi, dešimt metų dėl jos sugrąžinimo kovojusi dviratininkė Diana Žiliūtė.
Lietuvos pilietybės netekusių žmonių vardų ir pavardžių inicialų (kaip nurodyta viešai prieinamuose teisės aktuose e-seimas.lrs.lt), gimimo datos ir vietos, beveik visais atvejais – Lietuvoje, skaitymą tęsė lietuviai, gyvenantys nuo Niujorko iki Milano, nuo Londono iki Atėnų, nuo Dalaso iki Edinburgo, nuo Punsko iki Oslo ir Vilniaus. Lietuviai, aktyviai dirbantys ne tik pasaulio lietuvių bendruomenėse, jaunimo sąjungose, lituanistiniame švietime ir lietuvių profesionalų klubuose, bet ir mokslo, teisės, ekonomikos, sporto, kultūros, mados, komunikacijos ir kitose srityse.
„Aktyvios diasporos portalo Pilietybė.lt akcija yra skirta supažindinti Lietuvos visuomenę su dabartinio LR Konstitucijos 12 straipsnio ir LR pilietybės įstatymo pasekmėmis Lietuvai“, – reziumavo R.Baltaduonis.
Prie akcijos prisijungęs Niujorke gyvenantis teisininkas Gediminas Ramanauskas, vienas Niujorko lietuvių profesionalų klubo sielų bei LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos narys, teigia, kad Lietuva yra per maža šalis, jog galėtų taip lengvai netekti ar atsisakyti savo piliečių, kurie gimė Lietuvoje.
„Pasauliniame kontekste Lietuva savo piliečių skaičiumi yra mažesnė lyginant su rimtesniu miestu, todėl Lietuvos pilietybės, tautiškumo, kalbos, tradicijų ir meilės Lietuvai išsaugojimas užsienyje yra gyvybiškai svarbus šiai ir ateities lietuvių kartoms“, – pabrėžė G.Ramanauskas.
Jis primena, kad LR Seimo ir PLB komisija dar 2021 m. gegužės 21 d. rezoliucija prašė Vidaus reikalų ministerijos numatyti galimybę įvertinti Lietuvos pilietybės netekimo neigiamas pasekmes pagal ES teisės proporcingumo principą.
Taip pat komisija prašė taikyti moratoriumą, tai yra atidėti dokumentų dėl LR pilietybės netekimo rengimą ir sprendimų dėl LR pilietybės netekimo priėmimą iki įvyks 2024 m. numatomas referendumas dėl LR pilietybės išsaugojimo.
„Deja, atsakymas buvo biurokratiškas ir šaltas – siūlymams nepritarta, nes, pasak VRM, Lietuvos Respublikos nacionalinė teisės sistema yra visiškai kitokia nei ES teisingumo. Be to sprendimas dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo ir Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo dar nėra paskelbtas, todėl nėra aišku, ar referendume bus pritarta Konstitucijos pakeitimams“, – sakė G.Ramanauskas.
Niujorke gyvenančio teisininko teigimu, būtina platesnė diskusija, ar 1992 m. lapkričio 2 d. įsigaliojusi LR Konstitucija ir jos 12 straipsnis atitinka Lietuvos realijas po beveik 30-ies metų: „Daugiau kaip 90proc. lietuvių, gyvenančių užsienyje, 2019 m. referendume pritarė LR pilietybės išsaugojimui, įgijus kitos valstybės pilietybę. Tai yra stiprus signalas, kad įvairiose valstybėse gyvenimus kuriantys lietuviai yra ir nori būti sėkmingos, progresyvios ir drąsios Lietuvos dalimi. Todėl formalus LR pilietybės atėmimas, kuris tęsiasi nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, yra skaudus ir trumparegiškas plačiai lietuvių diasporai.“
