Ar persistengė teisėjai, leidę Vilniuje rengti gėjų bei lesbiečių eitynes? (atnaujinta 14.20 val.)

Parlamentarų Petro Gražulio, Kazimiero Uokos, Egidijaus Klumbio, Jono Ramono, Remigijaus Ačo, Almanto Petkaus ir Gintaro Songailos skundas susijęs su gegužės 8-ąją Vilniuje surengtomis seksualinių mažumų eitynėmis „Už lygybę“, kurių metu neišvengta ir incidentų.

Politikai įsitikinę, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjai Ričardas Piličiauskas, Skirgailė Žalimienė bei Irmantas Jarukaitis persistengė, kai eitynių išvakarėse skubos tvarka priėmė nutartį leisti gėjams bei lesbietiems žygiuoti. Parlamentarai akcentuoja ir tai, kad taip uoliai teisėjai galėjo darbuotis paveikti prezidentės Dalios Grybauskaitės spaudimo. Šalies vadovė viešai piktinosi vien tuo faktu, kad prokuratūra drįso kreiptis į teismą dėl eitynių uždraudimo.

Kaip žinoma, Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pagal laikinojo generalinio prokuroro Raimondo Petrausko skundą buvo uždraudęs rengti eitynes, o galutinę ir neskundžiamą nutartį LVAT teisėjai paskelbė formaliai pažeidę galiojančią tvarką – dar nepasibaigus terminui, skirto skųsti VAAT verdiktui.

Jeigu LVAT teisėjai skundą būtų nagrinėję įstatymų nustatyta tvarka, seksualinių mažumų eitynės būtų žlugusios.

Pirmadienį į TEDK posėdį niekas iš Seimo narių neatvyko, todėl komisijos nariai jų skundą išnagrinėjo raštiško proceso būdu.

Sprendimą TEDK žada paskelbti netrukus, jau pirmadienio popietę.

Papildyta 14.20 val. Etikos komisija paskelbė, kad drausmės byla LVAT teisėjams nebus keliama.

„Nematome pažeidimo, kad byla buvo išnagrinėta žymiai greičiau, nei paprastai nagrinėjamos bylos. Tai buvo ekstraordinari situacija“, – paaiškino TEDK pirmininkas Artūras Driukas.

Jis pabrėžė, kad ši Drausmės ir etikos komisija apskritai neturi teisės kištis į teismų darbą: toks kišimasis būtų teismų nepriklausomumo principo pažeidimas. LVAT teisėjų vaidmuo, anot TEDK, šioje istorijoje buvo teismo procesinė veikla, kitaip tariant, teisingumo vykdymas.

TEDK pirmininkas dar pabrėžė, kad būtų buvę dar blogiau, jei LVAT teisėjai uoliai būtų laikęsi įprastos darbo tvarkos ir ėmęsi nagrinėti bylą jau po to, kai renginys, su kuriuo ji susijusi, būtų įvykęs. Tai, anot komisijos, visiškai neatitiktų visuomenės ir valstybės interesų.