Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ar spės nuryti dar vieną kąsnį?

„Leo LT“
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / „Leo LT“
Šaltinis: „Lietuvos žinios“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Jau net energetikos ministras Arvydas Sekmokas sunerimo, kad LEO LT gali savavališkai išparduoti ir valstybės turtą. Be kitų objektų, kėsinamasi į „Lietuvos energijai“ priklausantį, visai Lietuvai energetikus rengiantį mokymo centrą. Jo pastatai verti poros dešimčių milijonų litų.

Pastarosiomis dienomis su LEO LT susiję įvykiai veja vienas kitą. Praėjusio pirmadienio rytą energetikos ministras A.Sekmokas kreipėsi į LEO LT stebėtojų tarybos pirmininką Julių Niedvarą ir valdybos pirmininką Gintautą Mažeiką. Ministras nurodė nepriimti jokių sprendimų dėl įmonės turto pardavimo ar perleidimo, kol nebus išrinkta nauja LEO LT stebėtojų taryba. Tačiau „Lietuvos energijoje“ vis vien, LŽ duomenimis, aktyviai ruošiamasi parduoti pastatus – vertinamas turtas, rengiamos konkursų sąlygos.

LŽ jau rašė, kad LEO LT priklausanti „Lietuvos energija“, nelaukdama akcininkų pritarimo, kuris būtinas norint parduoti brangesnį nei 15 mln. vertės turtą, paskelbė parduodanti arba išnuomojanti 29 mln. litų kainuojantį administracinį pastatą sostinės Žvejų gatvėje, 10 mln. litų kainuojančius poilsio namus „Litorina“ Neringoje, 24 mln. litų vertės seminarų ir konferencijų centrą „Dubingiai“, 18 mln. litų įvertintą Energetikų mokymo centro (EMC) pastatų kompleksą.

Netrukus po A.Sekmoko kreipimosi LEO LT valdybos pirmininkas G.Mažeika parašė atsistatydinimo pareiškimą, bet sutiko dar šiek tiek padirbėti iki kovo 26 dieną planuojamo akcininkų susirinkimo. Per jį turėtų būti išrinkta nauja LEO LT stebėtojų taryba. G.Mažeika traukiasi neįgyvendinęs strateginių LEO LT uždavinių, tačiau už penkių mėnesių vadovavimą bendrovei turėtų gauti 240 tūkst. litų išeitinę kompensaciją.

Į antradienį dar vieną ministro A.Sekmoko išsiųstą nurodymą – LEO LT stebėtojų tarybai skubiai perrašyti sutarčių su jos valdybos nariais sąlygas, matyt, siekiant užkirsti kelią milžiniškų išeitinių kompensacijų mokėjimui, šios bendrovės aukščiausias valdymo organas reagavo itin šaltakraujiškai. LEO LT stebėtojų taryba paskelbė nutarusi sušaukti neeilinį savo posėdį pirmadienį, kovo 30 dieną, t. y. jau po akcininkų susirinkimo, kuriame ministras tikisi pačią šią tarybą išformuoti.

LŽ šaltinių duomenimis, „Lietuvos energijos“ administracijoje liko tik 10 proc. senųjų darbuotojų.

Vadybininkų rojus

Vadovo atsistatydinimas turėtų labiausiai nuliūdinti gausų būrį naujų „Lietuvos energijos“ administracijos darbuotojų, kurie į šią įmonę atėjo iš bankų, draudimo bendrovių ir kitų su energetika nesusijusių sričių. LŽ šaltinių duomenimis, „Lietuvos energijos“ administracijoje liko tik 10 proc. senųjų darbuotojų. Jų atlyginimai kartais keliskart mažesni nei naujųjų. 35 metus energetikos srityje dirbantis Edvardas Važgėla, vadovaujantis Rinkos departamentui, gauna 8 tūkst. litų algą, o prieš kelis mėnesius į bendrovę priimtas Turto valdymo departamento direktorius Vytautas Juška – 19 tūkst. litų.

2007 metais „Lietuvos energijoje“ dirbo 1730 žmonių, jų darbo užmokesčio fondas sudarė 54 mln. litų. Bendrovei 2008-aisiais tapus sudėtine LEO LT dalimi, naujieji vadovai darbuotojų skaičių sumažino iki 858. Aiškinta, jog taip taupomos lėšos. Tačiau, LŽ šaltinių duomenimis, atleidus daugiau kaip pusę darbuotojų nesutaupyta nė lito. 2009 metais numatytas 57 mln. litų darbo užmokesčio fondas – 3 mln. litų didesnis nei užpernai, iki masinio žmonių atleidimo.

Sako viena, daro kita

LŽ pavyko gauti neviešinamo 2009 metų kovo 3 dienos bendrovės „Lietuvos energija“ valdybos posėdžio protokolo kopiją. Ji byloja apie valdybos pastangas parduoti arba išnuomoti ir valstybei priklausantį turtą, įskaitant visai Lietuvai energetikus, dujininkus, suvirintojus rengiantį EMC.

„Lietuvos energijos“ atstovai nesiliauja tvirtinti, kad pastatai nebus parduoti negavus akcininkų pritarimo, o šiuo metu tėra tiriama rinka. Taip paaiškinta ir energetikos ministrui. A.Sekmokas dėl „Lietuvos energijos“ nekilnojamojo turto susirūpino po LŽ kovo 10-ąją publikuoto straipsnio „Energetikai mulkina ministrą?“ Jame atskleidėme, jog bendrovė nesikreipė į akcininkus dėl leidimo išnuomoti arba parduoti pastatus, o jau ieškojo jiems nuomininkų ar pirkėjų.

„Susikaupė daug signalų, kad nekilnojamojo turto bendrovės dirba itin aktyviai dėl „Lietuvos energijos“ turto pardavimo ar nuomos, todėl nesame tikri dėl žodinių „Lietuvos energijos“ patikinimų, jog atliekamas rinkos tyrimas“, – LŽ paaiškino ministro patarėjas ryšiams su visuomene Kęstutis Jauniškis.

LŽ turima „Lietuvos energijos“ valdybos posėdžio protokolo kopija taip pat verčia abejoti teiginiais apie rinkos tyrimą, nes jame apie tai – nė užuominos. Valdyba, kuriai vadovauja bendrovės generalinis direktorius Darius Masionis, nutarė pritarti siūlymui pirkti nekilnojamojo turto konsultanto paslaugas dėl administracinio pastato sostinės Žvejų gatvėje, EMC Jeruzalės gatvėje, poilsio namų „Litorina“ Nidoje, poilsio namų Dubingiuose pardavimo ar nuomos, medicinos punkto ir restorano-valgyklos Vilniuje, A.Juozapavičiaus gatvėje, nuomos.

Per metus EMC skirtingos trukmės kursus lanko apie 7 tūkst. žmonių iš įvairiausių Lietuvos firmų, įmonių ir organizacijų.

Sunku tikėti

„Lietuvos energijos“ žodiniai patikinimai iš tiesų kelia abejonių. Prieš mėnesį į LŽ klausimą, kokia EMC ateitis, gavome Komunikacijos skyriaus vadovės Rūtos Merčaitienės atsakymą, kad EMC – labai svarbi kvalifikacijos kėlimo įstaiga ir jos atsisakyti neplanuojama. Kurgi nebus svarbi, jei per metus skirtingos trukmės kursus lanko apie 7 tūkst. žmonių iš įvairiausių Lietuvos firmų, įmonių ir organizacijų. EMC mokomi darbų saugos specialistai ir kėlimo įrenginių darbuotojai, dujų ūkio darbuotojai, elektros energetikos darbuotojai, suvirinimo darbų specialistai, šilumos energetikos ūkio darbuotojai, kitų profesijų atstovai.

Tačiau šį centrą, nors jis labai svarbus ir reikalingas viso krašto ūkiui, rengtasi parduoti. Tyliai, taip, jog niekas iš anksto nesuprastų. Kad nesutrukdytų bendrą valstybės ir prekybininkų sąskaitą papildyti dar dviem dešimtimis milijonų?

Tyliai to padaryti nepavyko. Po kovo 3-iosios „Lietuvos energijos“ valdybos posėdžio, per kurį pritarta pirkti nekilnojamojo turto konsultanto paslaugas dėl EMC pardavimo ar nuomos, atitinkamas skelbimas atsirado bendrovės tinklalapyje. Tačiau neilgam. Kažkam paliepus informacija buvo pakeista ir palikta nuoroda, kad parduodamas ar išnuomojamas tik EMC bendrabutis.

Centro darbuotojai, įtardami, jog parduodamas ne tik bendrabutis, kurio jie ir patys mielai atsikratytų dėl didelių eksploatavimo išlaidų, apsimetė potencialiais pirkėjais ir paskambino į „Lietuvos energiją“. Ir išgirdo siūlymą pirkti ne tik bendrabutį, bet visą kompleksą.

Neaiškūs pažadai

„Mokymai lieka labai svarbi dalis, apie tai ne kartą esame kalbėję su LEO LT, Energetikos ministerija, – praėjusią savaitę centro darbuotojus mėgino raminti į susitikimą su jais atvykęs „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius D.Masionis. – Kad mokymai bus reikalingi, nėra jokių abejonių.“

Susitikimui įpusėjus D.Masionis suprato, jog neišvengs tiesaus atsakymo, ar ketinama parduoti kompleksą, ir pradėjo kalbėti iš tolo. „Kadangi esame elektros perdavimo sistemos operatorius, natūralu, kad turime atsisakyti veiklos, kuri neturi nieko bendra su perdavimo operatoriaus veikla... Kai operatorius ateina pas reguliatorių (Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija - aut.) tartis dėl tarifo, kad reikia pinigų, reguliatorius klausia, ką bendra bendrabutis turi su perdavimo operatoriaus veikla? Tai įrodyti ponui Virgilijui Poderiui, patikėkite manimi, iš tikrųjų nelengva... Investicijos į dalykus, kurie neturi nieko bendra su perdavimo operatoriaus veikla, yra išbraukiamos“, – aiškino jis.

Tačiau Kainų komisijos pirmininkas V.Poderys neigia kada nors kalbėjęs su „Lietuvos energijos“ vadovais apie būtinybę atsisakyti EMC, juo labiau – šį centrą parduoti. Pasak V.Poderio, yra kitų būdų nevertinti EMC turto skaičiuojant elektros energijos tarifą.

Tačiau D.Masionis, tvirtindamas EMC darbuotojams, kad būtent Kainų komisija verčia atsisakyti mokymo centro, žadėjo ieškoti būdų, kaip jį išsaugoti. „Mūsų idėja – bandyti pasižiūrėti, ar būtų norinčiųjų nupirkti arba išsinuomoti visą kompleksą. Labai rimtai galvotume, ar ne verta padaryti panašiai, kaip padarė SEB Vilniaus bankas, kai pardavė turtą ir iškart jį išsinuomojo. Jei atsirastų toks norintysis pirkti kompleksą, mes, be abejo, „įdėtume“ saugiklius“, – ne itin užtikrintai kalbėjo D.Masionis. Jis aiškiai nepasakė, kokie bus saugikliai, be to, ar realu, kad turtą pardavusi bendrovė galės diktuoti naujajam savininkui, kaip jį naudoti ir kam nuomoti?

Lietuvos gyventojai matė jau ne vieną pavyzdį, kai net valstybė, pardavusi visuomenės poreikiams svarbų objektą, nesugebėjo užtikrinti, kad nauji savininkai laikytųsi įsipareigojimų.

Tačiau EMC atveju pažadai „įdėti“ saugiklius dar mažiau realūs. Mokymo centro naudojamas trumpalaikis ir ilgalaikis turtas yra „Lietuvos energijos“, centro steigėjos, turtinis įnašas. Pardavus jį būtų likviduotas ir pats EMC.

Pažymėtina, kad mokymo centras nuo pagrindinės „Lietuvos energijos“ veiklos buvo atskirtas dar 2000 metais, ir būtent turint tikslą, jog EMC naudojamas turtas nebūtų įtraukiamas skaičiuojant elektros energijos tarifą.

„Lietuvos žinios“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min