Vytautas Landsbergis (VL): apie Trakų rajono apylinkės teismo pirmininkės skyrimą (pavardė ir pareigos nenurodytos, tik yra nuoroda į „aukštesnes pareigas Trakų rajone“).
VL neturėtų nusileisti iki nepatenkintųjų teismų sprendimais jų pačių bylose lygio ir komentuoti tų teisėjų, kurie nagrinėjo jo paties bylą, sprendimų.
VL: „Ir dar grasina, kaip minėjau, visuotiniu teismų streiku.“
Teisėjų tarybos 2009 metų balandžio 1 dienos pareiškimas: „Atsižvelgiant į numatomą teismų finansavimo mažinimą ir atlikus preliminarius skaičiavimus, kaip išgyventi iš turimų lėšų, įžvelgiama tik viena išeitis – išnaudojus teismams skirtas biudžeto lėšas ir nesant jokių finansinių galimybių užtikrinti tolimesnio darbo, teismai bus priversti laikinai nevykdyti savo tiesioginės veiklos – teisingumo vykdymo.“
Tai ne streikas, o galimybės nagrinėti bylas praradimas, kadangi proceso šalys negalės būti informuojamos apie teismų posėdžius, negalės būti skiriamos ekspertizės, be kurių daugeliu atvejų neįmanoma toliau nagrinėti bylos arba priimti sprendimo, laiku įteikti proceso šalims dokumentų, kurie būtini, pavyzdžiui, jų apskundimui ir pan. Viskam reikalingos lėšos.
VL: „Vienas įdomesnių pastarojo meto teismų praktikos atvejų – kai teisėjai kreipiasi, galima sakyti, patys į save, į luomo draugus, bylose prieš valstybę dėl kadaise pamažintų atlyginimų. Bylas laimi, valstybės kaip ginčo šalis bemaž neturi šansų.“
O kur jie dar gali kreiptis, jei Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato jokių specialių taisyklių teisėjams ginti savo teises kokiu nors kitokiu būdu, negu kreipiantis į teismus. Jeigu teisėjas gali nagrinėti baudžiamąsias bylas, kuriose kaltinami kiti teisėjai, kodėl jie negali nagrinėti civilinių bylų, kuriose savo interesus gina teisėjai? Be to, nuostata, kad teisėjų algų mažinimas yra susijęs su jų nepriklausomumu, nėra Lietuvos teisėjų pramanas, o europinis standartas, pripažintas bei taikomas ir Lietuvoje.
VL: „Senais laikais ir labai toli išminčiai nustatė: niekas negali būti teisėjas savo paties byloje.“
Išminčiai šią taisyklę aiškino tiesiogiai: teisėjas negali nagrinėti bylos, kurioje jis yra tiesiogiai suinteresuotas, t. y. proceso dalyvis. Išvestinis iš šio principo yra Teisėjų etikos kodekso 8 str. 9 p.: teisėjas neatstovauja savo ir savo šeimos interesams tame teisme, kuriame dirba („Teisėjas privalo laikytis šių taisyklių: neatstovauti teisme, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus, pranešti teismo pirmininkui, jei teisėjo ar jo šeimos narių, giminaičių byla teisminga tam teismui, kuriame teisėjas dirba, kad pastarasis spręstų klausimą dėl bylos perdavimo kitam teismui, o jei byla nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiame Teisme, Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme ar Lietuvos apeliaciniame teisme, kad būtų užtikrintas nešališkumas“).
Kaip ir kitų Europos Sąjungos valstybių teisėjai, Lietuvos teisėjai neišvengia klaidų, kurios gali išlikti ir po kasacinio bylos nagrinėjimo. Neturiu informacijos, kokį procentą nuo visų bylų sudaro pačiu aukščiausiu lygiu klaidingai išspręstos bylos, galiu pasakyti, koks procentas pirmos instancijos teismų sprendimų yra koreguojamas aukštesniuose teismuose. 2008 metais aukštesnės instancijos teismai panaikino tik apie 2 proc. priimtų sprendimų ir nuosprendžių. Nuosprendžių stabilumas 2008 metais buvo 98,45 proc., sprendimų civilinėse bylose – 99,59 procento. Tai labai geri rodikliai.
Dar viena aktuali mums visiems problema – tai bylų vilkinimo priežastys. Bet teisėjas negali pažeisti BPK ar CPK ir bylų nagrinėjimą privalo sustabdyti arba atidėti, jei atsiranda BPK ar CPK numatytos priežastys.
Iš esmės baudžiamųjų bylų ilgas nagrinėjimas susijęs su proceso dalyvių ne visai sąžiningu elgesiu. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teisme 2008 12 31 buvo 20 baudžiamųjų bylų, kurių nagrinėjimas užsitęsė ilgiau kaip vienus metus. Iš jų 9 nagrinėjimą teko atidėti dėl BPK nurodytų priežasčių (liga, dėl kurios negalima baigti psichikos ekspertizių ir pan.). Kitose 11 bylų nagrinėjimas užtruko būtent dėl proceso dalyvių veiksmų. Pailiustruosiu vienu pavyzdžiu. 2006 04 04 buvo pradėta nagrinėti baudžiamoji byla 9 kaltinamųjų atžvilgiu. Iki 2008 12 31 byloje įvyko 45 teismo posėdžiai. Bylos nagrinėjimo atidėjimo priežastys – kurio nors iš kaltinamųjų ar jų gynėjo ligos (pateikiamos ir nustatytos formos pažymos apie ligą, netgi gydymąsi stacionare, arba gaunami pranešimai iš policijos, jog negali įvykdyti teismo įpareigojimo atvesdinti būtent dėl sveikatos pablogėjimo) ir sergama pasikeičiant; gynėjų užimtumas kitose bylose, nors bandoma derinti bylų nagrinėjimo grafikus, neatvykimas liudytojų, nukentėjusiųjų (dalies jų pasikeitė gyvenamosios vietos, tačiau kai kurie nepaiso jiems skiriamų baudų piktybiškai nevyksta į posėdžius, o dėl paskirtų baudų nesisieloja, nes nebus galimybių jų išieškoti). Kad to nebūtų, Seimas turėtų koreguoti BPK.
Ir pabaigoje, apie teisėjų darbo krūvį.
Vidutinis apylinkės teisėjo darbo krūvis 2008 metais buvo 59,98 bylos ir kiti procesiniai dokumentai per mėnesį. Palyginti su 2007 metais, jis padidėjo 25,8 procento. 2008 metais apylinkių ir apygardų teismuose buvo išnagrinėtos 196 153 civilinės ir baudžiamosios bylos. Išanalizavus teismų pateiktus duomenis nustatyta, kad iki 2009 metų sausio 1 dienos nebaigtos nagrinėti 2207 civilinės ir baudžiamosios bylos, kurių nagrinėjimas užsitęsė ilgiau kaip vienus metus. Tai sudarė 1,13 proc. visų 2008 metais nagrinėtų civilinių ir baudžiamųjų bylų.
Reikėtų aptarti ir administracinių teismų problemas. Bet apie tai jau kitame straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis buvo parodyti LŽ skaitytojui, kad kaltinti teismus už politikų padarytus ar nepadarytus sprendimus ir už tai, kad teismai netraktuoja įstatymų „kūrybiškai“ – nėra tas būdas, kuris stiprina demokratiją Lietuvoje.
Pasipriešinti valdomai demokratijai
Praėjusį penktadienį Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė nutarimą, kuriuo išaiškino, kad Seimo nario laisvas mandatas nereiškia, kad jis gali nebalsuoti už kadenciją baigusio Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininko ir KT skyriaus pirmininko atleidimą. Šeštadienį posėdžiavusi valdančiosios partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba priėmė griežtą nutarimą, kuriame sakoma:
„Kai teismų valdžios vadovaujantį lygmenį užvaldo viena grupuotė, diktuojanti savo valią kitoms konstitucinės valdžios grandims, įstatymų leidžiamajai ir vykdomajai, kyla pavojus demokratijai, panašus į naują valstybei primestą režimą arba galių uzurpavimą – perversmą.
Seimui, kaip aukščiausiai parlamentinės respublikos institucijai, o Seime TS-LKD frakcijai, gavusiai didžiausius žmonių įgaliojimus, tenka pilietinė demokratijos gynimo pareiga pasipriešinti. Seimo nutarimas dėl to, kad jokia kita valdžios lygmens arba teisinius aktus vertinanti institucija negali diktuoti Seimo nariams ir Seimui, kaip jie privalo balsuoti, yra užregistruotas seniai. Pareiškęs tokią valią Seimas gintų savo orumą ir nepriklausomybę. Galbūt – ir Lietuvos nepriklausomybę. Frakcijos klaida, kad delsė ir nesiekė šio dokumento priėmimo. Jį verta priimti nors dabar. Jei permainų koalicija dėl jo skiltų, tai būtų garbingiau ir esmingiau, negu išprovokuotas nebrandžios koalicijos pakrikimas dėl Algirdo Šemetos arba Andriaus Kubiliaus.
Pirmiausia, reikia apginti Seimą ir konstitucinę valstybės sandarą, todėl desperatiškos interpeliacijos šiai Vyriausybei neturi nustelbti neoficialios teisėjų partijos ir kitos susivienijusios nomenklatūros fundamentalių revanšinių užmačių.
Teisėjų partijos atstovai įvairiose registruotose partijose turėtų apsispręsti, kam jie priklauso, su kuo solidarizuojasi, siekia parlamentinės ar vieno luomo „valdomos“ demokratijos. Jiems laimėjus ir įsigalėjus, bus šokdinama bet kuri Vyriausybė, bet kuris Seimas.“
LŽ informacija
