Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ar vertėjo masiškai šaudyti šernus?

Šernas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Šernas
Šaltinis: Lrt.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Ar buvo prasminga masiškai šaudyti šernus, parodys laikas, tačiau praėjusio sezono medžioklės rezultatai – įspūdingi: sumedžiota 62 tūkst. šernų, portalui LRT.lt teigia Eugenijus Tijušas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei.

Metų pradžioje šalyje užfiksavus afrikinį kiaulių marą (AKM), Vyriausybė tuose regionuose, kuriuose buvo aptiktas užkratas, paskelbė ekstremalią padėtį. Darbo teko ir medžiotojams – jiems nurodyta gausiai mažinti šernų populiaciją.

Vykdant Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos nutarimus ir Šernų populiacijos gausos reguliavimo planą, savivaldybėse, kuriose paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, nustatyta užduotis 2014 m. sumedžioti visus šernus. Medžioklės plotų naudotojams likusioje šalies teritorijoje iškelta užduotis sumedžioti 90 proc. šernų skaičiuojant nuo populiacijos dydžio, užfiksuoto 2013 metais.

„Žinau praėjusio sezono medžioklės rezultatus, o jie – įspūdingi: sumedžiota 20-čia tūkst. šernų daugiau nei įprastai. Pastaruosius kelerius metus būdavo sumedžiojama kiek daugiau nei 40 tūkst. šernų. O praėjusį sezoną sumedžiota 62 tūkst. šernų“, – portalui LRT.lt skaičius vardija E. Tijušas.

Žinau praėjusio sezono medžioklės rezultatus, o jie – įspūdingi: sumedžiota 20-čia tūkst. šernų daugiau nei įprastai

Pasak E. Tijušo, dėl afrikinio kiaulių maro šernai masiškai nekrito – aptikti tik keli židiniai, kur nuo maro krito keletas šernų.

„Masinio kritimo iki šiol, išskyrus Varčios mišką, fiksuota nėra, pavojaus, kad ši gyvūnų rūšis išnyks, tikrai nekyla. Pirmosios jauniklių vados atsiranda kovo mėnesį, o pagrindinės – balandį.  Manau, kad ir dabartinė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pozicija nėra tokia, kad reikia radikaliai kovoti su šernais“, – teigia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei.

Portalui LRT.lt pasiteiravus, ar tuomet buvo prasminga masiškai medžioti šernus, E. Tijušas teigė, jog viską parodys laikas: „Kol kas prognozuoti, kaip elgsis tas virusas ir ar maras plis Lietuvoje, neįmanoma, atsakyti gali tik ateitis ir daugiau niekas.“

Savo ruožtu Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Algis Petrauskas įsitikinęs, kad priemonės, kurios buvo taikytos kovai su maru, veikia tik iš dalies.

„Priemonių buvo imtasi labai daug. Tokias ligas, kurios plačiai plinta, greičiau sutvarkys motulė gamta. Žinoma, kažkokių priemonių reikia imtis, reikia mėginti sustabdyti viruso plitimą, bet gal tokiais klausimais trūksta patirties, nes tai nėra dažnas dalykas. Manau, kad kai kurios taikytos priemonės buvo teisingos, kai kurios – neteisingos. Bet turime ekstremalių situacijų valdymo komisiją, kuri priima tokius sprendimus, ir mes negalime protestuoti“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Petrauskas.

Medžiotojas teigia pastebėjęs, jog dažniau maru užsikrečia jauni šernai, turintys silpnesnį imunitetą, tad esą galima svarstyti, ar nebūtų prasmingiau visų pirma medžioti juos, o subrendusius šernus palikti. „Iš jų populiaciją atstatytume. Šiuo metu pasigendu rimtų mokslininkų išvadų, pasiūlymų“, – kalbėjo A. Petrauskas.

Portalas LRT.lt primena, jog nuo afrikinio kiaulių maro krito keletas šernų Alytaus, Švenčionių, Vilniaus ir Rokiškio rajonuose.

Lrt.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min