Keletą metų įgyvendinamas savivaldybės projektas, kuris turėtų pagerinti eismą sostinėje, jau beveik baigiamas. Daugelis šviesoforų jau pastatyti, tačiau vis dar nesureguliuoti.
Planuota, jog už 103 milijonus litų suprojektuota sistema miestui kasmet sutaupytų po maždaug 19 milijonų litų. Miesto gatvėse vis dar tebestatomi šviesoforai, o ką jau kalbėti apie jų sureguliavimą. Planuota, jog šviesoforai bus valdomi automatiškai ir veiks „žaliojo koridoriaus“ principu. Tokių „koridorių“, kai važiuojantiesiems intensyvaus eismo kryptimi sankryžose degs žalia šviesa, planuota įrengti šešis. Vilniečiai tikėjosi, jog „žalieji koridoriai“ ims veikti nuo rugsėjo mėnesio ir miesto gatvėse sumažės kamščių.
Šviesoforai padės jaustis saugiau?
Pasak Sostinės savivaldybės Eismo priežiūros skyriaus specialisto E.Garbovskio, šiuo metu „Susisiekimo paslaugų“ darbuotojai jau ėmėsi darbų, kad būtų įrengtas šeštasis koridorius. Tačiau ar veikia kiti penki?
„Pirmieji žalieji koridoriai veikia maršrutais Oro uostas-Centras ir Kalvarijų g.-Kareivių g. Žalieji koridoriai paruošti, tačiau jų kompleksinis paleidimas dar derinamas. Viskas turi būti apskaičiuota, pritaikyta transporto srautams, turi būti pasirinktas optimalus variantas, tačiau tam reikia laiko“, – tikino E.Garbovskis.
Anot specialisto, šviesoforai miesto gatvėse labai reikalingi, tačiau jie skirti ne transporto pralaidumui gerinti, bet eismo dalyvių saugumui užtikrinti.
„Šviesoforai pastatyti prie Vokiečių ambasados pirmajame žaliajame koridoriuje, Kalvarijų gatvėje, Savanorių pr., kur įvyksta daug eismo nelaimių. Ruošiamasi rekonstruoti šviesoforų sistemą ir Narbuto bei Sėlių gatvių sankryžoje. Tačiau miestiečiai klaidingai mano, kad šviesoforai pagerins pralaidumą. Jie skirti eismo dalyvių saugumui. Žinoma, pagerina ir viešojo transporto sąlygas“, – teigė pašnekovas.
Kad viešasis transportas taptų populiaresnis, miesto valdžia autobusuose ir troleibusuose žada įdiegti daviklius, kurie, priartėjus prie sankryžos, perduotų šviesoforui signalą, kad greičiau užsidegtų žalia šviesa. Tokiu būdu žmonės greičiau pasieks norimą tašką, dažniau naudosis viešuoju transportu, o ne nuosavais automobiliais.
Mažėja kamščių
Projektą atliekančios įmonės „Susisiekimo paslaugos“ direktorius Vaidotas Antanavičius teigia, jog pirmojo žaliojo koridoriaus įranga atiduota programavimui, todėl dar ne viskas veikia taip tobulai, kaip planuota, tačiau rytais nuo oro uosto iki žaliojo tilto, Goštauto gatvėje, nebesusidaro tokie dideli kamščiai.
Nors diegiant automatizuotą šviesoforų sistemą turėjo būti rekonstruota apie 240 sankryžų, tačiau šiuo metu ne viskas veikia taip, kaip planuota. Kai kurie šviesoforai pakeisti naujais, be to, sujungti į vieną bendrą tinklą. Jie vis dar neveikia ir daugiau kliudo vairuotojams negu padeda išvengti avarinių situacijų. Niekas negali pasakyti, kad jie ims veikti.
„Vis dar dirbama. Jau baigiami žalieji koridoriai Žaliasis tiltas-Kalvarijų g., Žaliasis tiltas-Arsenalo g.-Antakalnio g.-Nemenčinės pl., todėl nuo Antakalnio iki Operos ir baleto teatro pralaidumas padidės, tikimės, jog transporto spūsčių sumažės Savanorių pr. Dar poros savaičių prireiks, kol „žaliasis koridorius“ bus baigtas Pylimo, Jogailos, Jakšto ir Algirdo gatvėse. Džiaugiamės, kad sistema funkcionuoja Žygimanto, Vienuolio, Jakšto gatvių žiede. Tai sudėtinga atkarpa“, – pasakoja V.Antanavičius.
Pasak direktoriaus, miestas gyvas apie 17 valandų. Vakare, piko valandomis, vis dar susidaro kamščiai, tačiau, V.Antanavičiaus nuomone, kur kas pagerėjo eismo sąlygos per likusias 15 valandų.
„Automatizuota šviesoforų sistema neišspręs visų eismo problemų, tačiau gali pagerinti eismo dalyvių saugumą. Jau dabar pastebėjome, kad eismo įvykių mažėja“, – teigia V.Antanavičius.
