Artimojo savižudybė visada šokiruoja – kur buvo mūsų akys?

„Nusižudė pažįstamas. Tai buvo vienas tų atvejų, kai pamatai, kiek daug žmonių tai paveikia. To vaikino ketinimų niekas neįtarė ir nenujautė, todėl jo poelgis šokiravo. Tada susimąstai, kad savižudybės problema Lietuvoje yra labai aktuali – ji yra arti mūsų“, – 15min.lt kalbėjo „Jaunimo linijos“ savanorė Aurelija. (vardas pakeistas – red. past.).

„Maniau, kad kalbamės apie viską“

Esame įpratę manyti, kad savo draugus puikiai pažįstame, kad žinome, kuo jie gyvena, todėl būtinai pastebėtume jų nuotaikų kaitą ir neigiamus jausmus. Tačiau nutinka priešingai.

„Vadinasi, žmogus nesidalijo tuo, kas jį slegia. Todėl imi savęs klausti ir analizuoti, ar galėjau būti atidesnis, kaip nors jam padėti? Ar galėjau nuspėti jo ketinimus?“ – pasakoja Aurelija.

Imi savęs klausti ir analizuoti, ar galėjau būti atidesnis, kaip nors jam padėti? Ar galėjau nuspėti jo ketinimus?

Ji kalba tai, ką žino. Jos pačios artimas draugas mėgino nusižudyti. Laimei, nesėkmingai. „Išgyvenau visus minėtus jausmus, nes man atrodė, kad mes tikrai apie viską kalbamės. Pasirodo, klydau“, – atsiduso mergina.

Būtent šios asmeninės patirtys paskatino ją prisijungti prie „Jaunimo linijos“ savanorių komandos: „Jaučiau, kad man lengva kalbėti apie savižudybę, kad šios temos nebijau, kad galiu išklausyti ir išbūti su žmogumi jo skausme.“

Nori gero, o rezultatas – priešingas

Kodėl taip jauteisi? Kodėl neatsivėrei? Kodėl pasirinkai tokią išeitį? Tai klausimai, kurių Aurelija neuždavė.

„Ne tai svarbiausia. Svarbiausia leisti žmogui pačiam apie tai kalbėti tiek, kiek jam reikia. Mirties temos nevengiame: kalbamės apie mirtį ir jos suvokimą, apie tai, kaip jis įsivaizduoja norėjimą mirti ar nenorėjimą gyventi“, – sako savanorė.

Fotolia nuotr.

Ji suprato, kad jos draugas net artimų bičiulių kompanijoje dažnai jausdavosi kitoks, nesuprastas.

„Norint padėti dažniausiai galvojama, kad reikia nusiminusį žmogų paguosti, pralinksminti, įkvėpti ir užkrėsti pozityvumu. Todėl žmonės bando įrodyti, kad viskas yra ne taip blogai, kaip atrodo. Tada išeina paradoksas: norėdamas gero tarsi nepripažįsti kito žmogaus jausmų“, – aiškina Aurelija.

Tu tiesiog gerbi žmogų, kiekvieną jo pasirinkimą, nes tai – jo gyvenimas, jo atsakomybė. Ir jei jis išgyvena tokius jausmus, tai tu su jais ir būni.

Po nesėkmingo bandymo nusižudyti draugas labiausiai vertina jos besąlygišką buvimą šalia, nemoralizuojant ir neaiškinant „Tu taip nedaryk. Arba – negerai, ką ketinai padaryti.“

„Tu tiesiog gerbi žmogų, kiekvieną jo pasirinkimą, nes tai – jo gyvenimas, jo atsakomybė. Ir jei jis išgyvena tokius jausmus, tai tu su jais ir būni“, – kalba Aurelija.

Vieniši kaip vilkai

Jau paties pirmojo budėjimo prie telefono, teikiant emocinę paramą, metu Aurelija sulaukė labai sunkių skambučių su aukšta savižudybės rizika. Pokalbiai buvo persunkti įtampos.

„Skambinančiųjų situacijos labai skirtingos, tačiau pasikartojantis pokalbių motyvas – begalinė vienatvė. Žmonės neturi su kuo pasikalbėti, kuo pasikliauti. Jie bijo prisipažinti galvojantys apie savižudybę, nes žino, kad nebus suprasti, kad tik išgąsdins ar supykdys“, – svarsto Aurelija.

123RF nuotr./Patyčios

Be to, ji pastebėjo, kad žmonių tarpusavio santykiai labai paviršutiniški, grįsti baime ir nepasitikėjimu. Kam nors atsiversi – tapsi pažeidžiamas, nes tavo žodžiai gali būti nukreipti prieš tave patį.

„Vienišas gali jaustis net ir žmogus, turintis šeimą, apsuptas draugų. Jis tiesiog nejaučia kontakto, lyg nebūtų žmogaus, mokančio išklausyti, nesmerkiant, nedarant jokių išvadų. Būna, kad skambinantysis kalba pusantros valandos, kol papasakoja viską iš visų aspektų. Būna, kad pagalvoji: „Viskas tikrai labai blogai, kokią išeitį rasti?“ Ir suvoki, kad tas žmogus niekam gyvenime nėra to pasakojęs. Kaip sudėtinga visa tai nešiotis galvoje...“, – įžvalgomis dalijasi savanorė.

Kartais užtenka tik išbūti kartu ir leisti išsišnekėti, nekontraargumentuojant, kad viskas gerai, kad turi šitą ir aną, todėl negali jaustis nemylimas.

Pavyzdžiui, paauglys, pradėjęs apie savižudybę kalbėti su tėvais, dažnu atveju supratimo ir palaikymo nesulauktų.

„Tėvai pirmiausia išsigąstų, pradėtų nervintis ir ieškoti sprendimų. Tačiau kartais reikia ne to.

Kartais užtenka tik išbūti kartu ir leisti išsišnekėti, nekontraargumentuojant, kad viskas gerai, kad turi šitą ir aną, todėl negali jaustis nemylimas.

Tokiu būdu siekiama padėti, tačiau efektas atvirkštinis – žmogus pasijunta dar vienišesnis. Reikia ne neigti žmogaus jausmus, o išklausyti ir priimti tą realybę, kokią jis regi. Svarbu ne tai, kaip tu tą pačią situaciją matai iš šalies, o kaip ją priima kitas, kaip atrodo jo pasaulis“, – aiškina „Jaunimo linijos“ savanorė.

Jaunimas dažniausiai pasakoja apie nesėkmingą meilę, komplikuotus santykius su tėvais ir blogą atmosferą namuose, apie patyčias, patiriamą skriaudą. Vidutinio amžiaus žmonės dažniau prabyla apie įsitvirtinimo visuomenėje problemą.

Pokalbis – jau pagalba

„Jaunimo linijos“ savanoriai neišsprendžia problemų. Pokalbis – tai didžiausia jų parama.

„Esu idealistė, bet žinau, kad pasaulio per dieną nepakeisi. Tačiau kartais vienam žmogui gali pakeisti pasaulį to vieno pokalbio metu“, – sako Aurelija.

Eriko Ovčarenko nuotr.

Savanoriaudama „Jaunimo linijoje“ ji jaučiasi labiau subrendusi, ūgtelėjusi kaip asmenybė.

„Įsivaizdavau, kad esu labai tolerantiška, liberali, gebanti išklausyti. Tačiau „Jaunimo linijos“ savanorių mokymuose atradau, kad būna situacijų, kai net nesusimąstai, kokią reakciją duodi žmonėms. O susimąstyti verta. Todėl jaučiuosi patobulėjusi, įgytos žinios ir patirtis pravers visose gyvenimo srityse“, – neabejoja Aurelija.

15min.lt portalas parengė šį straipsnį bendradarbiaudamas kartu su „Jaunimo linija“. Tai nacionalinės savižudybių prevencijos kampanijos „Sumažink tylą“ dalis.

Į „Jaunimo liniją“ kasdien bandoma prisiskambinti daugiau nei 2000 kartų. Deja, bet šiuo metu „Jaunimo linija“ gali atsiliepti tik į 1 iš 7 skambučių. Kviečiame prisidėti – savanoriauti, paaukoti, sužinoti daugiau apie pagalbą sau ar artimiesiems.

Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami.
Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija