Smarki liūtis vėlyvą sekmadienio vakarą Vilnių vėl pavertė Venecija. Kai kurios gatvės priminė upes, kuriose stojo automobiliai.
Mero A.Zuoku teigimu, dar prieš pirmąją didelę šių metų liūtį buvo kalbėta su specialistais apie tai, kad būtina išvalyti lietaus nuotekų tinklus nuo smėlio, pasirūpinti medžiais, kurie gali kilus didesniam vėjui nugriūti. Tai esą jau daroma.
Tačiau norint visiškai apsisaugoti nuo panašių potvynių miesto gatvėse būtina iš esmės tvarkyti lietaus nuotekų sistemą, o tam reikia didelių investicijų – apie 25 mln. Lt.
Nesutaria su Aplinkos ministerija
Bet A.Zuokas įsitikinęs, kad yra ir kitas, paprastesnis bei pigesnis būdas. „Mes siūlome alternatyvų būdą – padaryti avarinį vandens nuleidimą iš kai kurių vietų tiesiai į Neries upę. Pagrindinis srautas nueitų vis tiek į lietaus kanalizaciją, tačiau tai, kas viršytų tam tikrą ribą, nubėgtų tiesiai į Nerį“, – galimą variantą „Žinių radijo“ laidoje „Raktas“ pasiūlė A.Zuokas.
Tačiau tokiam problemos sprendimo būdui, anot mero, nepritaria Aplinkos ministerija dėl upės taršos. „Manyčiau, tai nėra visiškai pasvertas argumentas, nes pirmoji liūties banga bet kuriuo atveju nuplauna, kas yra gatvėse, ir tas vanduo nuteka į lietaus kanalizaciją, o iš ten teka į valymo įrenginius. O įgyvendinant mūsų siūlymą nereikėtų tokių didžiulių investicijų ir nebūtų tokių trukdžių, kurių būna dabar liūčių metu“, – sakė A.Zuokas.
Tačiau Aplinkos ministerijos Vandenų politikos skyriaus vyr. specialistas Irmantas Valūnas nustebo išgirdęs tokius mero pamąstymus. „Situacija tokia, kad dauguma Vilniaus miesto išleistuvų valymo įrenginių neturi, tik kelis demonstracinius planuoja pasistatyti. Todėl vanduo ir taip bėga tiesiai į Nerį. O pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus numatyta sąlyga tokia, bet iki 2012 metų pabaigos gali būti taikomi laikinai leistini taršos normatyvai, kurie nustatomi pagal faktą, koks bėga vanduo iš gatvių“, – sakė I.Valūnas.
Specialisto teigimu, jeigu miestas norėtų nutiesti papildomą vamzdį, tai bent jau iš aplinkosauginės pusės gauti leidimus pagal laikinai leistinus normatyvus nebūtų jokių kliūčių.
Galvojama apie dar vieną trasą
Vilniaus savivaldybės Komunalinio ūkio departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas teigė, kad tarnybos jau pradėjo valyti iš lietaus nuotekų tinklų smėlį, kurio prisikaupia itin daug. „Mums „padeda“ ir kiemsargiai, kurie šluodami gatves smėlį suverčia pro vandens surinkimo šulinių groteles, kad nereikėtų nešioti kibirais. Taip tas smėlis ten ir kaupiasi, suneša jo ir automobiliai ratais, „padėjo“ ir šita liūtis. Juos dabar valo, iškasa ir išveža susikaupusį purvą“, – teigė A.Mikalauskas.
Situacija turėtų šiek tiek pagerėti, bet jeigu bus šitokios liūtys, tai potvynių išvengti nepavyks. „Jeigu vandens smūgis būna toks, kad iškelia 20 kg sveriantį kanalizacijos šulinio liuką, tai vargu ar galima tikėtis išvengti užtvindymo“, – abejojo A.Mikalauskas.
Komunalinio departamento direktoriaus pavaduotojas sakė, kad yra svarstoma galimybė atskirti dalį lietaus kanalizacijos tinklų iš bendros sistemos, sujungiančios Pašilaičius, Fabijoniškes, Šeškinę, nutiesiant dar vieną lietaus kanalizacijos trasą. Tada esą vandens kiekiai Geležinio Vilko gatvėje prie Neries nebūtų tokie dideli ir būtų galima išvengti vandens kaupimosi tam tikrose miesto vietose per liūtis.
„Bet tai dar tik svarstymai. Šiemet norėtume parengti bent lietaus kanalizacijos sistemos specialųjį planą. Niekas per daug dėmesio nekreipia į tai, kas yra po žemę, bet tai nėra teisinga. Juk kuo toliau, tuo daugiau žadama audrų, o ir dabar esantys tinklai kemšasi vis labiau“, – sakė A.Mikalauskas.
