Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Arvydas Pocius atskleidė, kaip už papildomą milijardą litų bus apginkluota Lietuvos kariuomenė

Kovinių šaudymų pratybos „Griausmingas vilkas“
Alfredo Pliadžio nuotr. / Kovinių šaudymų pratybos „Griausmingas vilkas“
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šeštadienį prezidentūroje pasirašytas politinių partijų susitarimas per penkerius metus iki 2 proc. BVP padidinti krašto apsaugos sistemos finansavimą. Jei taip įvyktų, gynybos finansavimas išaugtų maždaug milijardu litų. Po ceremonijos kariuomenės vadas Arvydas Pocius teigė jau žinantis, kam bus skirti pinigai, bei pranešė apie numatytas bendras JAV ir Lietuvos karių karines pratybas. Tuo tarp trijų partijų pirmininkai neatvyko į pasirašymą. Vietoje jų buvo atsiųsti atstovai.

Pasirašymo ceremoniją pradėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji priminė, kad prieš 21 metus pirmą kartą politinės partijos susitarė dėl Lietuvos kariuomenės ateities. 1993 m. pasirašytas pirmas politinis susitarimas dėl Lietuvos tapimo NATO nare.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Dalia Grybauskaitė
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Dalia Grybauskaitė

L.Graužinienė pasirašė, o R.Paksas – ne

D.Grybauskaitė pasidžiaugė, kad partijos sugebėjo susitarti ne tik dėl krašto gynybos, bet ir dėl ekonomikos, kultūros, Lietuvos strateginių projektų ir kitų svarbių visai šaliai klausimų.

„Didžiuojuosi, kad pavyko rasti sutarimą, ir labai norėčiau tikėtis, kad užsibrėžti tikslai bus pasiekti“, – sakė ji.

Renginyje dalyvavo Seimo pirmininkė Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė, ministras pirmininkas socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius, Seimo opozicijos lyderis konservatorių vadovas Andrius Kubilius, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kariuomenės vadas Arvydas Pocius, europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

Trijų politinių partijų lyderių pasirašyme nebuvo. „Drąsos kelio“ vardu pasirašė frakcijos Seime seniūno pavaduotoja Aurelija Stancikienė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai atstovavo partijos narys Jaroslavas Narkevičius, partijos „Tavarka ir teisingumas“ pasirašyti deleguotas buvo partijos pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis. Kodėl neatvyko R.Paksas ir V.Tomaševskis, nepranešta.

Renginyje šalia D.Grybauskaitės sėdėjo L.Graužinienė. Prezidentė ir Seimo pirmininkė apsikeitė mandagumo frazėmis.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Loreta Graužinienė
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Loreta Graužinienė

Sieks nuolatinio JAV karinių pajėgų buvimo

Pasak BNS, minint Lietuvos narystės NATO dešimtmetį pasirašytame susitarime teigiama, kad gynyba stiprinama „reaguojant į kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje po Rusijos agresijos Ukrainoje“.

Partijų vadovai taip pat paskelbė, kad sieks nuolatinio JAV „tiesioginio karinių pajėgumų buvimo Baltijos valstybių teritorijose“.

Pagal susitarimą, biudžeto didinimo tempai kasmet būtų nustatomi atskiru Seimo nutarimu. Konkretūs skaičiai šeštadienio susitarime artimiausiems metams nėra nurodomi.

Partijų vadovai taip pat paskelbė, kad sieks nuolatinio JAV „tiesioginio karinių pajėgumų buvimo Baltijos valstybių teritorijose“.

Dokumente išskiriami prioritetai, kad papildomas finansavimas būtų skiriamas prieštankinei, oro gynybos ginkluotei, kovinėms mašinoms, rezervo rengimui, taip pat informacinės ir kibernetinės gynybos sistemai.

Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 0,8 proc. BVP, ir pagal šį rodiklį yra priešpaskutinė NATO. Aljanso šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. finansavimo.

Susitarimu įsipareigota ir toliau laikytis pagrindinių Lietuvos užsienio politikos krypčių – stiprinti bendradarbiavimą su strateginiais partneriais – Baltijos ir Šiaurės šalimis, Europos Sąjunga ir JAV. Bus siekiama ir aktyvesnio Lietuvos dalyvavimo tarptautinių organizacijų, tokių kaip NATO, JT, ESBO, misijose.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Partijos pasirašė susitarimą didinti kariuomenės finansavimą.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Partijos pasirašė susitarimą didinti kariuomenės finansavimą.

Tarp įsipareigojimų – statyti Visagino atominę elektrinę

Kaip vienas didžiausių iššūkių Lietuvos saugumui susitarime įvardijama energetinė priklausomybė.

Strateginis Lietuvos tikslas ir pasirašiusių politinių jėgų įsipareigojimas – kuo sparčiau integruotis į ES vidaus energetikos rinką ir įgyvendinti svarbiausius energetinius projektus, tokius kaip Suskystintų gamtinių dujų terminalas, Visagino atominė elektrinė, elektros jungtys su Švedija ir Lenkija. Taip pat pabrėžiama transporto sektoriaus stiprinimo svarba ir jo infrastruktūros vystymas – 2015 m. būtina užbaigti pirmąjį „Rail Baltica" europinės vėžės tiesimo etapą.

Būsimus pirkinius derino su NATO

„Tikiuosi, kad šis susitarimas taps kūnu. Mes turime aiškius planus ir žinome, ką norime įsigyti“, – sakė kariuomenės vadas A.Pocius.

Paklaustas, kam konkrečiai bus skirtos papildomos lėšos, A.Pocius sakė: „Lėktuvų nepirksime. Planuojame pakeisti senus Mi-8 straigtasparnius. Jų resursas baigiasi 2016 m. Pradžia jau padaryta. Paieškai ir gelbėjimui už europinius pinigus yra numatyta įsigyti tris eurokopterius. Tai modernūs vakarietiški sraigtasparniai, kurių pagrindu techninė bazė bus vystoma toliau – bus įsigyti modernūs transportiniai sraigtasparniai. Juos bus galima naudoti paieškai ir gelbėjimui, aišku, ir karinėse operacijose. Prie jų bus galima montuoti įvairią ginkluotę.“

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Arvydas Pocius
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Arvydas Pocius

Tikiuosi, kad šis susitarimas taps kūnu. Mes turime aiškius planus ir žinome, ką norime įsigyti, – sakė kariuomenės vadas A.Pocius.

Jis pridūrė, kad sausumos pajėgoms bus galima įsigyti kovinių šarvuotų mašinų, kad būtų galima greitai manevruoti ir turėti reikiamą kovinę galią. Apie tai svajota jau seniai. Taip pat prie būtiniausių dalykų A.Pocius priskyrė modernią prieštankinę ir priešlėktuvinę ginkluotę.

Atvyksta JAV kariai

Numatyta keletas bendrų Lietuvos ir JAV karinių pajėgų  pratybų. Artimiausios – „Juodoji strėlė“.

Vadas teigė, jog NATO parama nebūtinai turi reikšti JAV karinių pajėgų dislokavimą Lietuvoje: „Mes esame NATO nariai. Jei čia atvažiuos Latvijos ar Lenkijos koviniai daliniai, tai irgi bus NATO pagalba. Oro policijos misiją Lietuvoje sustiprino JAV naikintuvai. Man teko kalbėtis su NATO vadais, jie klausė, kokių pajėgumų mums reikia ir greitai gauti pastiprinimą visos galimybės yra. Jeigu matysime, kad situacija blogėja, mes nedelsiant kreipsimės į savo sąjungininkus, NATO vadavietes, ir budinčios pajėgos bus nedelsiant atsiųstos į Lietuvą.“

Pasak jo, šiuo metu nuolatinio JAV pajėgų dislokavimo Lietuvoje būtinybės nėra. „Tai yra svarstoma. Galiu patvirtinti, kad JAV karinis kontingentas dalyvaus artimiausiose karinėse pratybose. Jeigu to prireiks, JAV pajėgos dislokuosis Lietuvoje“, – sakė A.Pocius.

Jis pranešė, kad numatyta keletas bendrų Lietuvos ir JAV karinių pajėgų pratybų. Artimiausios – „Juodoji strėlė“. Kitose pratybose motorizuota „Geležinio vilko“ brigada dirbs kartus su amerikiečiais, taip pat vyks bendri Lietuvos ir JAV specialiųjų pajėgų mokymai.

Paprašytas pakomentuoti situaciją kaimyniniame Kaliningrade A.Pocius sakė: „Rusijos kariuomenės pratybos Kaliningrade kelia grėsmę viso NATO saugumui, kaip ir kiekvienas ginklų žvanginimas mūsų kaimynystėje. Pratybos baigėsi, tačiau jau paskelbta, kad planuojamos naujos.“

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min