Pasak A.Sekmoko, jei „Gazprom“ atsisakytų įgyvendinti bendrovės veiklų atskyrimo planą, jis išsaugotų savo nuosavybę įmonėje, tačiau kaip ES trečiojo energetikos paketo neatitinkantis akcininkas prarastų balsavimo teisę strateginiais klausimais.
Galutinei dujų ūkio veiklų atskyrimo datai penktadienį posėdyje pritarė Vyriausybė, kuri svarstė vienintelį klausimą – nutarimą dėl Gamtinių dujų įstatymo reikalavimų neatitinkančių gamtinių dujų įmonių veiklų ir kontrolės atskyrimo tvarkos ir vykdymo plano.
A.Sekmokas žurnalistams pranešė, kad iki kitų metų balandžio „Lietuvos dujos“ turi parengti veiklų atskyrimo planą, iki 2013 metų liepos turi būti įvykdyti teisinis ir administracinis veiklų atskyrimas – antrinei bendrovei perduodant perdavimo sistemos operatorė, kuri valdys magistralinius dujotiekius, funkcijas, o iki 2014 metų lapkričio – „Gazprom“ ir „E.ON“ turi galutinai perleisti jos nuosavybę.
Premjero patarėjas Kęstutis Škiudas BNS sakė, kad galutinė veiklų atskyrimo data iki lapkričio 1-osios turėjo būti nustatyta Vyriausybės nutarimu – jos nėra šiemet priimtos Gamtinių dujų įstatymo pataisose.
„Įstatyme numatyta, kad iki lapkričio 1 dienos Vyriausybė turi numatyti svarbiausią datą – dujų ūkio veiklų atskyrimo ir galutinės pertvarkos pabaigą. Iki lapkričio dar buvo palikta laiko deryboms su partneriais – koncernais „Gazprom“ ir „E.ON“. Kiek žinau, jos dar vyko vakar vėlai vakare, todėl posėdyje, tikėtina, bus pasakyti jų rezultatai“, – BNS sakė K.Škiudas.
Seimas birželio pabaigoje leido Vyriausybei iš esmės pertvarkyti „Lietuvos dujas“, per kelerius metus atskiriant magistralinius dujotiekius ir jų kontrolę perduodant valstybei. Be to, bus atskirta ir skirstomųjų dujotiekių bei dujų tiekimo veikla. „Lietuvos dujos“ iki šiol teigė, kad įstatymas neduos žadamo efekto ir neabejotinai padidins jos veiklos išlaidas.
Įstatymas numatė, kad veiklos turi būti atskirtos ne anksčiau kaip po dvejų metų nuo jo įsigaliojimo – maždaug 2013 metų vasarą.
Energetikos ministras A.Sekmokas birželį sakė, kad „Lietuvos dujos“ bus pertvarkomos, įmonės akcininkams – „Gazprom“, „E.ON Ruhrgas“ bei Lietuvos Vyriausybei – susitarus dėl pertvarkos eigos, terminų ir sąlygų. „Šitas dialogas tarp akcininkų vyks kartu su Europos Komisija“, – tuomet sakė A.Sekmokas.
Anot jo, Vyriausybei suteikta teisė derinant su kitais akcininkais ir Europos Komisija dvejų metų terminą pratęsti, jeigu jis būtų nepakankamas.
Įstatymas dujų pardavėjams uždraudė valdyti magistralinius dujotiekius. Jis taip pat sudarė sąlygas Vyriausybei daryti išimtis investuotojams į didelius energetikos infrastruktūros objektus – tarpvalstybinių jungiamųjų vamzdynus, dujų saugyklą, suskystintų dujų terminalą. Šių objektų valdytojai iki 10 metų galės dirbti išskirtinėmis sąlygomis – neprivalės leisti savo infrastruktūra naudotis visiems norintiems. Sutartis dėl išimčių ir jų terminų Vyriausybė turės pateikti patvirtinti Seimui.
Dujų ūkio pertvarkai priešinęsis „Gazprom“ yra pateikęs ieškinį prieš Lietuvą tarptautiniam arbitražui.
Gamtinių dujų įstatymo pakeitimais Lietuva nori įgyvendinti Europos Sąjungos trečiąjį energetikos paketą ir pertvarkyti dujų ūkį. Lietuva pasirinko griežčiausią pertvarkos būdą, kurį, anot A.Sekmoko, Europos Komisija laiko prioritetiniu. Vyriausybė nori atskirti „Lietuvos dujų“ tiekimo, skirstymo ir perdavimo veiklas ir įkurti atskiras įmones. Numatoma, kad perdavimo tinklus ar magistralinius dujotiekius savo nuosavybėn perims valstybė arba juos ji valdys su strateginiu investuotoju.
Lietuva direktyvos nuostatas į savo teisės aktus privalėjo perkelti iki kovo 3 dienos, o pačią pertvarką įgyvendinti iki 2012 metų pavasario.
Bendrovę „Lietuvos dujos“ valdo Rusijos ir Vokietijos koncernai „Gazprom“ ir „E.ON Ruhrgas“ bei Lietuvos Vyriausybė.
