Vienas garsiausių Kauno istorinio paveldo objektų gimtadienį švenčia būdamas kone idealios techninės būklės. Nors savo svarbiausią užduotį – tūkstančiams kauniečių kasdien palengvinti susisiekimą tarp ant kalno įsikūrusio Žaliakalnio ir centrinės miesto dalies – funikulierius jau įvykdė tarpukariu ir sovietmečiu, autentišką išvaizdą ir įrangą išsaugojęs keltuvas iki šiol įdomus turistams.
Kai kurie miestiečiai ir šiandien į darbą ir namus keliauja keldamiesi ir leisdamiesi girgždančiu jaukiu mediniu vagonu. Keltuvą prižiūrinčios bendrovės „Kauno liftai“ darbuotojų teigimu, tokių keleivių vis daugėja.
Ypač daug žmonių perkelta per Hanzos dienas. Apie keturis kartus daugiau nei įprasta keleivių funikulieriumi pervežti tikimasi ir per netrukus prasidėsiantį Europos krepšinio čempionatą. Gal keltuvas išgyvena antrą jaunystę?
Blogai suprojektavo
Siekdama pagerinti susisiekimą laikinojoje sostinėje, miesto taryba dar 1927 m. priėmė sprendimą įrengti funikulierių tarp Aušros ir tuometinės Kalnų gatvės (dabar – V.Putvinskio).
Konkursą statyti keltuvą laimėjo vokiečių įmonė „Curt Rudolph“. Istoriko Jono Palio žiniomis, finansiškai ar techniškai jos pasiūlymas nebuvo patrauklesnis už kitų konkurso dalyvių, tačiau pergalę lėmė kiti susitarimai su Lietuvos valdžia.
Blogas bėgių projektas lėmė, kad nuo pat keltuvo paleidimo 1931 m. nuolat kildavo įvairių techninių problemų. Todėl miestas atsisakė įmonės paslaugų ir funikulieriaus priežiūrą patikėjo Šveicarijos bendrovei „Theodor Bell“, kuri 1933 m. laimėjo konkursą įrengti Aleksoto keltuvą. Šveicarų darbas ir įrengiant naują, ir prižiūrint vokiečių statytą funikulierių buvo nepriekaištingas.
Žaliakalnio keltuvo elektrinę dalį įrengusi ir prižiūrėjusi kita Vokietijos firma AEG jokių priekaištų nesulaukė. Originali įranga puikiai veikia iki šiol.
Nuo kapeikos iki lito
Paleidus funikulierių, nustatytos paslaugos kainos: suaugusiems bilietas kainavo 10 ct, vaikams – 5 ct. 1935 m. bilieto kaina besileidžiantiems nuo kalno sumažinta iki 5 ct, nes pastebėta, kad daugelis nuolatinių keleivių tik kyla į kalną.
Pokariu nustatyta nauja kelionės kaina – 20 kapeikų. Vėliau, iki pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo ir nepriklausomybės atkūrimo, bilieto kaina buvo 1 kapeika. Išėmus iš apyvartos rublius, kelionės funikulieriumi kaina svyravo, kol nusistovėjo 50 centų tarifas, galiojęs iki pat šių metų. Šią vasarą bilietas pabrango iki 1 lito. Tiesa, pensininkams, moksleiviams, neįgaliesiems taikomos didelės nuolaidos.
Milijonai keleivių
Žaliakalnio funikulieriaus svarbą ankstesniam miesto gyvenimui iliustruoja iškalbinga statistika. 1934–1936 m. kasmet juo persikeldavo apie milijoną keleivių. Pats didžiausias pikas, J.Palio duomenimis, pasiektas 1950–1970 m., kai per metus buvo pervežama net apie 5 mln. žmonių.
Pastarąjį dešimtmetį kasmet juo perkeliama apie 150 tūkst. keleivių. Tačiau šie metai, dėl mieste vykstančių didelių renginių, gali būti rekordiniai.
Specialistų įsitikinimu, rūpestingai prižiūrimas Žaliakalnio funikulierius gali sėkmingai sulaukti 100-ojo ir dar didesnio jubiliejaus.
Priklausė EBSW įmonei
Nuo 1992 m. keltuvas priklausė liūdnai pagarsėjusio koncerno EBSW įmonei „Ciklonas“, kuri unikaliu technikos paveldu mažai rūpinosi. Nežinia koks būtų buvęs šio miesto pasididžiavimo likimas šiandien, jei ne 2003 m. jį aukcione įsigijusios bendrovės „Kauno liftai“ siekis išsaugoti įrenginį kiek įmanoma autentiškesnį, nuolat jį prižiūrėti.
Įsigiję funikulierių, „Kauno liftų“ darbuotojai kapitališkai sutvarkė keltuvo mechanizmą, bėgius, vagonus, aikštelių apšvietimą.
Sovietmečiu transporto priemone rūpinosi troleibusų parkas. Beje, Aleksoto funikulierius ir dabar priklauso miesto troleibusų parką valdančiai bendrovei „Autrolis“.
