Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ateityje apie korupciją pranešusių asmenų tapatybė nebus atskleista

Moteris dedanti telefono ragelį.
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Moteris dedanti telefono ragelį.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vyriausybės pasitarime pritarta Teisingumo ministerijos pasiūlytai iniciatyvai dėl asmenų, pranešusių apie galimas korupcines veikas, apsaugos nuo galimo neigiamo poveikio tobulinimo, pranešė ministerija.

Vyriausybei pritarus šiai prioritetinei teisėkūros iniciatyvai, Teisingumo ministerija pradės rengti reikalingus teisės aktų projektus. 

Rengiamuose projektuose būtų įtvirtinta galimybė užtikrinti asmens, pranešusio apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galbūt padarytą ar daromą korupcinio pobūdžio administracinį teisės pažeidimą, tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą, asmens duomenų konfidencialumą.

„Šiandien galiojantys teisės aktai neskatina asmenų elgtis pilietiškai ir   pranešti apie institucijose ar įstaigose galbūt daromus ar padarytus korupcinio pobūdžio pažeidimus. Taip pat nėra teisinių priemonių, leidžiančių užtikrinti apie tokius pažeidimus pranešusių asmenų  duomenų konfidencialumą“, – pažymi teisingumo ministras Juozas Bernatonis. 

2014 m. Europos Komisijos parengtoje Europos Sąjungos kovos su korupcija ataskaitoje minima, jog yra apskaičiuota, kad korupcijos daroma žala ES valstybėms narėms kasmet siekia 120 milijardų eurų (tai tik šiek tiek mažiau nei ES metinis biudžetas). Nors nėra pateikiami duomenys apie konkretų korupcijos daromos žalos dydį Lietuvoje, tačiau akivaizdu, kad patiriama žala taip pat yra labai didelė. 

Pažymėtina, kad  visuomenės narių pasyvumą atskleidžiant valstybėje daromus pažeidimus neretai lemia ne tik visuomenės pilietiškumo stoka, bet ir neigiamų padarinių pavojus. 2014 m. atlikus sociologinį tyrimą  „Lietuvos korupcijos žemėlapis 2014“ paaiškėjo, kad tik 18 proc.  Lietuvos gyventojų, 36 proc. įmonių vadovų ir 29 proc. valstybės tarnautojų praneštų apie korupciją. Taip pat šių tikslinių grupių buvo klausiama apie nenoro pranešti apie korupcijos atvejus priežastis. Visose grupėse dažniausiai buvo nurodoma, kad pranešusieji apie tokius įvykius gali rimtai nukentėti. 

Šiuo metu Lietuvos teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, užtikrinančių pranešėjų apsaugą, nepakanka, nėra galimybių užtikrinti veiksmingą asmenų, pranešusių apie korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, išskyrus nusikalstamas veikas, apsaugą nuo galimo neigiamo poveikio. Taip pat nėra galimybių ir teisinių priemonių, išskyrus atitinkamas nuostatas baudžiamajame procese, užtikrinti pranešėjų anonimiškumą ar jų asmens duomenų konfidencialumą.

Įgyvendinus šią iniciatyvą dėl pranešėjų anonimiškumo, viešajame sektoriuje galėtų reikšmingai padidėti pranešančiųjų apie pažeidimus asmenų skaičius bei sumažėti korupcinio pobūdžio pažeidimų lygis, o tai leistų ne tik išvengti netinkamo valstybės turto panaudojimo bei biudžeto lėšų švaistymo, bet ir neabejotinai padidintų viešojo sektoriaus skaidrumą, investicinį mūsų šalies patrauklumą.  

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min