Atidarytas „Neregėtos Lietuvos“ Tūkstantmečio ąžuolynas

Marius Jovaiša, albumo „Neregėta Lietuva“ autorius ir ąžuolyno sukūrimo iniciatorius, sakė: „Idėja pakviesti visus Lietuvos žmones prisidėti prie Lietuvos vardo Tūkstantmečio paminėjimo kilo dar pernai metų vasarą, kai pamatėme koks populiarus tapo albumas „Neregėta Lietuva“ – norėjosi „įkinkyti“ tą populiarumą prasmingam Tūkstantmečio paminėjimui. Šiemet išleidome specialų leidimą „Neregėta Lietuva 2009“, kuris ypatingas tuo, kad už kiekvieną nupirktą knygą šiame ąžuolyne bus pasodinta po ąžuolą.“

Išspausdinta 50 000 šio jubiliejinio leidimo egzempliorių. Kiekvieną pavasarį bus pasodinama tiek ąžuolų, kiek knygų bus nupirkta tais metais – tol, kol ąžuolyne iškils 50 000 medžių. Kiekvienoje knygoje yra unikalus numeris ir registracijos forma, kurią prašoma užpildyti ir atsiųsti organizatoriams. Perkantys knygą internetu registruojami automatiškai. Nuo kiekvienos parduotos knygos 50 litų skiriama ąžuolyno projektavimui, medelių pirkimui, sodinimo ir priežiūros darbams. Ąžuolynas bus suskirstytas į sektorius, prie kiekvieno sektoriaus atminimo lentose bus įrašyti visi žmonės, kurių ąžuolai ten pasodinti. Nors ąžuolynas tik pradėtas kurti, organizatoriai jau pagamino pirmąją nerūdijančio plieno plokštę, kurioje iškalta per 500 vardų.

50 hektarų sklypą šalia Kėdainių paskyrė Generalinė miškų urėdija. Generalinis urėdas Benjaminas Sakalauskas sakė: “Ieškojome vietos, kuri būtų nesunkiai privažiuojama, pakankamai didelė šiam milžiniškam sumanymui, o svarbiausia – tinkama ąžuolams, nes jie yra lepūs medžiai, ne kiekvienas dirvožemis jiems priimtinas. Kėdainiuose auga daugiausia Lietuvos ąžuolų, čia jiems tinkamiausia dirva.” B. Sakalauskas prisipažino iš pradžių netikėjęs, kad tokio dydžio ąžuolynas gali būti įveistas privačiomis lėšomis.