Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Atkastus sinagogos pamatus Vokiečių gatvėje vėl paslėps

Kasinėjant Didžiosios sinagogos teritoriją archeologai aptiko ne vieną unikalų radinį.
BFL/Tomo Lukšio nuotr. / Kasinėjant Didžiosios sinagogos teritoriją archeologai aptiko ne vieną unikalų radinį.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vytės Nemunėlio mokyklos kieme, Vokiečių gatvėje, vykę archeologiniai kasinėjimai baigiami. Kol mokiniai grįš į klases, ketinama atrastus sinagogos fragmentus uždengti tekstile ir užpilti grunto sluoksniu. Kaip Didžioji sinagoga bus įamžinta, kol kas neapsispręsta.

Kasinėjant Didžiosios sinagogos teritoriją archeologai aptiko ne vieną unikalų radinį, tačiau kol kas po žeme buvę sinagogos fragmentai nebus eksponuojami visuomenei. Anot archeologams vadovavusio Zenono Baubonio, tyrimų tikslas buvo išsiaiškinti, ar tebėra išlikę sinagogos fragmentų. Juos rasti pavyko, tačiau jie kol kas bus tiesiog uždengti tekstile ir užpilti švariu gruntu.

Eksponuos tik fragmentus

„Taip bus, kol Vyriausybės sudaryta darbo grupė priims sprendimą, kaip tuos fragmentus įamžinti. Mūsų darbai jau eina į pabaigą, tuoj bus viskas užkasta ir kai grįš į mokyklą vaikai, jokių atkastų fragmentų nebus likę“, – teigė Z.Baubonis.

Vyriausybės darbo grupei vadovaujantis Seimo narys Emanuelis Zingeris įsitikinęs, kad geriausiai būtų dalį sinagogos pamatų atidengti ir eksponuoti po specialiu stiklo gaubtu. „Tai buvo didžiulis pastatas, panašus kaip Rotušė. Atidengę dalį pamatų matytume, kaip jie konfrontuoja su Stalino, nugriovusio sinagogą, laikais pastatytais aplinkiniais namais“, – sakė E.Zingeris.

Anot E.Zingerio, idėja įamžinti Didžiąja sinagogą kilo dar prieš 10 metų matant, kaip žydų kvartalai atkurti Krokuvoje ir Prahoje. „Tai nebuvo tokie dideli žydų gyvenimo centrai, kaip Vilnius, prieškariu vadintas Šiaurės Jeruzale. Todėl ir norime bent užuominos apie šį žydų religinį centrą, savo svarba kažkada nusileidusį tik Jeruzalės Raudų sienai. Tai taptų dar vienu traukos centru Vilniuje“, – teigė darbo grupės vadovas.

Atstatyti nesieks

E.Zingeris sakė, kad tikras stebuklas, jog archeologams pavyko atrasti švenčiausią sinagogos vietą – altorių, kuris pasirodė esąs ne po mokykla, o šalia jos.

„Norėtume atidengti švenčiausią dalį ir padaryti priėjimą prie jos. Kaip padaryta Frankfurte – ten jie neatstatė viso geto, tik fragmentus uždengė stiklu ir juos galima lankyti. Mes dar turėsime kelis seminarus ir konferencijas, kuriose dalyvaus architektai ir archeologai. Bet statybų ten nebus, tik atkasę tas vietas padarysime jas prieinamas lankytojams, nes daugybei žmonių tai yra šventos vietos“, – dėstė E.Zingeris.

Anot jo, tyrimų vietoje dirbę archeologai atliko itin kruopštų darbą, tiesiog „archeologinį baletą“, todėl ketinama šiais atradimais pasidalinti su užsienio kolegomis. „Gauname daugybę elektroninių laiškų iš viso pasaulio, archeologai, architektai nori bendradarbiauti, dalintis idėjomis, kaip Didžiąją sinagogą galima būtų įamžinti. Pakviesime juos į Lietuvą jau rudenį“, – teigė Seimo narys.

Istorija

Vilniaus Didžioji sinagoga buvo svarbiausias Lietuvos žydų dvasinis ir kultūrinis centras nuo XVI a. pabaigos iki XX a. penktojo dešimtmečio. Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga buvo smarkiai apgriauta, išliko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. Nors galėjo sinagogą atstatyti, sovietų valdžia 1955–1957 m. statinį visiškai nugriovė.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min