Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Atostogų sezono dėlionė: paslaptingas trikampis

Supaprastinta TPP neteisėtos vadovybės schema
„Lietuvos žinių“ nuotr. / Supaprastinta TPP neteisėtos vadovybės schema
Šaltinis: „Lietuvos žinios“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kuo baigiasi itin artima Valstybės saugumo departamento (VSD) draugystė su verslo grupėmis ir šios specialiosios tarnybos kišimasis į politiką, Lietuvos žmonės jau žino kad ir iš pulkininko Vytauto Pociūno, bandžiusio narplioti šią raizgalynę, tragiško likimo.

Prisimename ir tai, kad būtent Seimo Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) frakcija balsavo prieš parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, atlikusio VSD veiklos tyrimą, išvadas.

Nors lauke – dar vasaros šiluma, ir politika tarsi turėtų atsitraukti į antrą planą, iš tikrųjų taip nėra. Pagrindiniu liepos mėnesio Lietuvos politiniu įvykiu tapo skilimas vienoje iš valdančiųjų - Tautos prisikėlimo – partijoje.

Nors formaliai partija (tiksliau – jos iškaba) kol kas išlieka ta pati, Seime susidarė unikali pasaulio parlamentarizmo istorijoje situacija – jai atstovauja dvi skirtingos frakcijos. Tikras politinis kuriozas: Tautos prisikėlimo partijos (TPP) vardu iki šiol vadinasi frakcija, kurios pagrindiniai veikėjai jau yra pašalinti iš jos (partijos), o TPP teisėtai atstovaujanti frakcija priversta pasivadinti kitu – „Ąžuolo" – vardu.

Kitiems dabartinės koalicijos partneriams (arba kitokios netolimoje ateityje įmanomos koalicijos dalyviams) teks apsispręsti, su kuo – su „ąžuoliukais" ar su „dinininkais" – jiems teks bendradarbiauti.

Atrodytų, atsakymas yra akivaizdus, ir „geidžiamais jaunikiais" turėtų tapti beveik dvigubai gausesni Laimonto Diniaus šalininkai. Tačiau iš pokalbių su kai kuriais politikais ir politikos apžvalgininkais aiškėja šiek tiek kitoks vaizdas.

Panašų, kaip ir „abonentinis“, pėdsaką „dinininkų“ genezėje paliko ir kitos galingos jėgos. Iš jų pirmiausia paminėtinas oligarchas ir žiniasklaidos magnatas Gediminas Žiemelis.

Juk ne kiekvienos frakcijos atstovai ateina pas koalicijos partnerių deleguotą ministrą su pasiūlymu paaukoti savo partijos ir Seimo pirmininką mainais į nužiūrėtos ministerijos vadovo postą. Arba – juk nedažnai nieko doro nenuveikęs ir greičiausiai nenuveiksiantis seimūnas (iš tų pačių „dinininkų" būrio) prisistato stambesnių koalicijos partnerių vadovybei ir pasisiūlo parsiduoti už 70 tūkst. litų.

Tai kas jie, vis dar paslaptingieji, nors ypatingų simpatijų visuomenėje nekeliantys „vyrukai be stabdžių"? Kas dar, be kai kurių jų giminystės ir kitokių, kartais ne visai aiškių, ryšių, sieja vadinamuosius „dinininkus"? Tam tikrus atsakymus randame visiems prieinamoje atviroje informacijoje.

Abonentinis desantas

Šiemet per TPP suvažiavimą, vykusį kovo 15 dieną, „dinininkai" bandė perimti partijos kontrolę į savo rankas. Buvo pakeisti TPP įstatai ir pagal juos suformuota nauja partijos vadovybė, kurioje kažin kodėl dominavo neseni išeiviai iš LiCS. Šis projektas nepavyko, nes suvažiavimo sprendimai buvo priimti pažeidžiant TPP įstatus, todėl Teisingumo ministerija paliko galioti ankstesnius įstatus (ir ankstesnę partijos vadovybę, t. y. dabartinius „ąžuoliukus").

Bet grįžkime prie liberalcentristų „pėdsako". Po suvažiavimo buvę Artūro Zuoko partijos nariai naujoje (bet taip ir neįsiteisėjusioje) TPP vadovybėje turėjo: vieną iš trijų TPP pirmininko pavaduotojų

(L.Dinių; dar vienas pavaduotojas – Aleksandras Sacharukas, su A.Zuoko žmonėmis susijęs asmuo), keturis iš vienuolikos prezidiumo narių (tą patį L.Dinių, Vytautą Kurpuvesą, Valdemarą Stančiką ir Ligitą Kernagį; be to, ten pateko dar keturi asmenys iš išvardytųjų aplinkos) bei tris iš septynių partijos Etikos ir procedūrų komisijos narių (Valentiną Grumbiną, Tadą Kelpšą ir Giedrių Komką; su jais tiesiogiai siejamas dar vienas komisijos narys Jonas Bložė). Suprantama, atsitiktinumui to jau per daug. Juolab kad minėti asmenys vienaip ar kitaip jau buvo susiję tarpusavyje dar gerokai iki jų apsisprendimo pasikeisti partinę priklausomybę.

Pavyzdžiui, tarp 2005 metais registruotos (tačiau tik 2006-aisiais pradėjusios veikti) asociacijos „Teisingumo institutas" steigėjų matome T.Kelpšą, V.Stančiką (abu advokatauja teismuose į skandalus įklimpusiam bičiuliui Rokui Žilinskui) ir J.Bložę, o jos V.Kurpuvesas buvo jos direktoriaus. Įsidėmėkime ir šios asociacijos būstinės adresą – Vilnius, Šeimyniškių g. 16 – bei telefonų numerius:  85 275 0465  ir  85 275 0495. Adresą ir telefonus – todėl, kad tokius pat nurodo ir UAB „Vox juris", asociacija „Liberalų sąjūdis" (abiejų vadovas – Jonas Gavelis) bei asociacija „Pilietiniai projektai" (pirmininkas – jau minėtas V.Grumbinas). Tuos pačius telefonų numerius, tik kitą adresą, pateikia ir VšĮ Medicinos audito institutas (direktorė Vitalė Vinickienė).

2007-aisiais per savivaldybių tarybų rinkimus J.Gavelis, naudodamasis jo vadovaujamos asociacijos ir partijos Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS) pavadinimų panašumu, platino klaidinamus pareiškimus LRLS vardu – neva šis ketina remti gėjus, įteisinti prostituciją ir pan. Beje, tais pačiais metais jis buvo savivaldybių tarybų rinkimų stebėtojas, deleguotas Juliaus Veselkos vadovaujamos Liaudies sąjungos „Už teisingą Lietuvą", kurios sąraše figūravo „medicinos auditorė" V.Vinickienė, prieš tai pabuvusi ir liberale, ir liberaldemokrate. Per pastaruosius Seimo rinkimus V.Vinickienė kandidatavo Tauragėje, bet jau Kazimiros Prunskienės vadovaujamos partijos sąraše, o balsuoti už ją agitavo... vis tas pats „dininis" etikos sergėtojas T.Kelpšas. Tiek daug dėmesio V.Vinickienės personai skiriame tik todėl, kad šiuo metu ji yra Seimo narių V.Kurpuveso ir Zitos Užlytės (anksčiau – ir Roko Žilinsko) sekretorė padėjėja, o TPP prezidiumo narys V.Stančikas – jos vadovaujamos VšĮ dalininkas.

Įdomus ir L.Diniui pavaldžios Etikos ir procedūrų komisijos narys V.Grumbinas. Jis vadovavo ne tik asociacijai „Pilietiniai projektai", bet ir biudžetinei viešajai įstaigai „Vilniaus butai". 2006 metais įsteigus „Vilniaus butus" V.Grumbinas, kaip šios įstaigos vadovas, sudarė sutartį su advokatų profesine bendrija „Kelpšas, Stančikas ir partneriai" (KSP), nors „Vilniaus butai" turėjo savo juristą ir galėjo naudotis ją įsteigusios zuokinės Vilniaus miesto savivaldybės teisininkų paslaugomis. Beje, V.Stančikas buvo tos pačios asociacijos „Pilietiniai projektai" valdybos narys.

Buvęs policininkas V.Kurpuvesas mokėsi Mykolo Romerio universitete su Žilvinu Mišeikiu, kuris, kaip manoma, jo prašymu vėliau priėmė į savo advokatų kontorą kitą buvusį policininką, būsimą Seimo narį A.Sacharuką. Ž.Mišeikis iki 2006-ųjų buvo anksčiau minėtos advokatų profesinės bendrijos KSP advokatas (jo kontora ir dabar įsikūrusi ten pat – Vilnius, Ukmergės g. 222), o išgarsėjo tais pačiais metais, kai atstovavo tuometiniam Vilniaus miesto merui A.Zuokui skandalingoje byloje dėl jo tariamo apšmeižimo. Už tai, kad tada siuntė žiniasklaidai grasinamo turinio laiškus, Lietuvos advokatų taryba Ž.Mišeikį viešai pasmerkė ir pripažino jį pažeidus advokatų profesinę etiką.

Dar anksčiau su liberalais suartėjo (tai, suprantama, nėra blogybė) L.Kernagis. Jis dar 2002 metais buvo įtrauktas į Lietuvos liberalų sąjungos sąrašą ir dalyvavo rinkimuose į Jonavos rajono tarybą. Kitas „dinininkas" G.Komka 2004-aisiais per Vilniaus miesto tarybos rinkimus buvo LiCS stebėtojas ir dalyvavo šios partijos veikloje iki pat 2008 metų vidurio.

T.Kelpšas savo politinę karjerą pradėjo 2002-aisiais per rinkimus į Vilniaus miesto tarybą. Jis buvo Lietuvos centro sąjungos, kuri vėliau susivienijo su Liberalų sąjunga ir tapo LiCS, kandidatas. Šioje jungtinėje partijoje T.Kelpšas ėjo Teisės ir teisėtvarkos bei Etikos komitetų pirmininko pareigas.

Centro sąjungai iki tol, kol ši susijungė su liberalais, priklausė ir V.Stančikas. Jis kartu su motina Leonarda Stančikiene yra Šalčininkų rajono tarybos Liberalcentristų frakcijos nariai (taigi vienu metu dalyvauja dviejų partijų veikloje), o anksčiau buvo net LiCS tarybos narys ir šios partijos Šalčininkų skyriaus sekretorius. 2007 metais, kai vyko rinkimai į savivaldybių tarybas, V.Stančikas pakartojo A.Zuoko „žygdarbį"  – kuriam laikui nežinia kur išvežė Darbo partijos atstovę Liucianą Vitukevič, kad ji negalėtų atvykti į apygardos rinkimų komisijos posėdį, per kurį turėjo būti paskirtas šios komisijos pirmininkas. Beje, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos skundas dėl šito incidento buvo perduotas Vyriausiajai rinkimų komisijai, nors V.Stančikas visa tai neigė. Jis taip pat viešai melavo, kad pats atsistatydino iš aplinkos viceministro pareigų, o iš tikrųjų buvo atleistas. Įdomu ir tai, jog V.Stančiko motina L.Stančikienė yra Seimo nario A.Zuoko sekretorė padėjėja Seime ir Šalčininkų rajono tarybos Liberalcentristų frakcijos vadovė, o laisvu nuo politikos laiku verčiasi traktorių „Belarus" (kaina – 80 tūkst. litų) perpardavinėjimu.

Vienu metu su išvardytais buvusiais (ar tikrai?) Vilnijos liberalcentristais savo partinę priklausomybę nutarė pakeisti (žinoma, tai irgi tik sutapimas) ir šiek tiek Maskvos M.Lomonosovo universitete pasimokęs L.Dinius. Jis tapo liberalu dar 1997-aisiais, 2002–2007 metais buvo Šiaulių miesto tarybos narys, 2002–2003 metais – vicemeras, 2003-2006 metais – Šiaulių miesto tarybos Liberalcentristų frakcijos seniūnas.

Siekdami visiškai įtikinti skaitytoją, kad „dinininkai" neturi nieko bendra su Abonentu, priminsime, jog liepos mėnesio viduryje A.Sacharukas viešai pažadėjo pakeisti L.Diniaus vadovaujamos frakcijos pavadinimą į Liberalų, o pats L.Dinius jau pirmomis darbo Seime dienomis grasino TPP įkūrėjams išsivesti didesnę frakcijos narių dalį pas A.Zuoką.

Bankrutuojantys skraidintojai ir jų užtarėjai iš saugumo

Panašų, kaip ir „abonentinis", pėdsaką „dinininkų" genezėje paliko ir kitos galingos jėgos. Iš jų pirmiausia paminėtinas oligarchas ir žiniasklaidos magnatas Gediminas Žiemelis. Būtent bankrutuojanti skrydžių kompanija „flyLAL" siuntė L.Diniaus grupuotės „delegatus" pas susisiekimo ministrą su pasiūlymais, kurie jį tiesiog apstulbino.

„Taip, jis yra A.Sacharuko vaikystės draugas. Ir aš esu su juo asmeniškai matęsis, gėręs kavos. Jis protingas žmogus. Tam tikrų interesų gali turėti ir vieni, ir kiti, bet tai nėra esminiai dalykai. (...) Galbūt A.Sacharukas, būdamas vaikystės draugas, ir gavo kokių lengvesnių nuomos sąlygų, gali būti", – taip žurnalistei Liepai Pečeliūnaitei apie sąsajas su G.Žiemeliu aiškino L.Dinius. Bet ar iš tikrųjų vieną pagrindinių „flyLAL" akcininkų ir „dinininkus" sieja tik vaikystės laikų draugystė ir kavos gėrimas? Pasinerkime į atviros informacijos bangas dar kartą. Aiškėja, kad čia irgi apstu „atsitiktinumų".

Pasirodo, tarp L.Diniaus vadovaujamo, bet neteisėto partijos prezidiumo narių yra net trys G.Žiemelio deleguoti asmenys. Iš jų pirmiausia paminėtinas Marius Žutautas – G.Žiemelio verslui priklausančios AB „ŽIA valda" generalinis direktorius. Priminsime, kad šiai AB priklauso ir UAB „Smulkus urmas", kuris nuo šių metų gegužės pradžios maitina Lietuvos Respublikos Seimą.

Kitas prezidiumo narys – Tadas Rimdžius – yra UAB CONCEPT EVENS & MEDIA generalinis direktorius. Šios įmonės Ryšių su visuomene departamento pagrindu sukurta viešųjų ryšių agentūra „Baltic Media Partners" irgi įeina į jau minėtą G.Žiemelio valdomą AB „ŽIA valda". Dar vienas „dinininkų" prezidiumo narys Remigijus Žvirblis yra tai pačiai G.Žiemelio verslo imperijai priklausančios firmos „Agrowill Group" generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Kad sustiprintų ryšius su vis dar turtingais politinio verslo partneriais, L.Diniaus grupuotė kalbino pereiti į jų frakciją ir G.Žiemelio tėvą konservatorių Vidmantą Žiemelį, nors dėl šio žingsnio kol kas nėra galutinai apsispręsta.

Žiniasklaida jau rašė ir apie įtartinus ryšius tarp „flyLAL" ir Valstybės saugumo departamento, tiksliau – jo Trečiosios valdybos, kuriai vadovauja Linas Jurgelaitis. Kaip teigiama, rūpindamasi „flyLAL" interesais VSD Trečioji valdyba teikė Susisiekimo ministerijai neprofesionalias, niekines pažymas apie situaciją Tarptautiniame Vilniaus oro uoste, bet neįspėjo apie Lietuvos oro susisiekimo žlugimo ir Vilniaus, pasiskelbusio Europos kultūros sostine, izoliacijos grėsmę.

Tačiau G.Žiemelis – ne vienintelė grandis, siejanti VSD su L.Diniaus grupuote. Yra žinoma ir apie grupuotės nario, Seimo Operatyvinės veiklos komisijos pirmininko A.Sacharuko bičiuliškus santykius su VSD Devintosios valdybos viršininku Aidžiu Meželiu.

„Lietuvos žinios“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie 15min